2008-08-08 15:39:18

Osvencime paminėtos buvusio Paryžiaus kardinolo Lustiger mirties pirmosios metinės


Antradienį Osvencimo koncentracijos stovykloje Lenkijoje buvo surengtos tarpreliginės pamaldos už kardinolą Aroną Lustiger, minint jo mirties pirmąsias metines. Iš Lenkijos žydų šeimos kilęs prancūzų hierarchas beveik dvidešimt penkerius metus buvo Paryžiaus arkivyskupas, o dar ankščiau vadovavo Orleano vyskupijai. Lustiger visuomet labai atvirai primindavo savo žydišką kilmę. Tai ryškiai atsispindėjo ir iškilmingose laidotuvių apeigose Paryžiaus katedroje prieš metus. Osvencime, vienoje iš didžiausių nacių mirties stovyklų, per Antrąjį pasaulinį karą žuvo kardinolo artimieji, tarp jų ir motina. Todėl antradienį surengtame kardinolo mirties metinių minėjime Osvencime buvo meldžiamasi tiek už kardinolą Lustiger, tiek už jo motiną ir kitus nacių mirties stovyklose žuvusius artimuosius.

Tarpreligines apeigas surengė Aušvico dialogo ir maldos centras. Po tarpreliginių pamaldų kardinolas Franciszek Macharski, Krokuvos arkivyskupas emeritas, Osvencimo karmeličių vienuolyne aukojo Šv. Mišias už kardinolą Lustiger ir jo artimuosius.

Trumpoje homilijoje kardinolas Macharski jautriai prisiminė savo artimą bičiulį, kardinolą Lustiger, kurio šeima buvo kilusi iš Bedzino miestelio, netoli popiežiaus Jono Pauliau II gimtųjų Katovicų, Silezijos vaivadijoje.

Kardinolas Macharski papasakojo apie kardinolo Lustiger apsilankymą Osvencime 1983 metais ir pokalbius su juo apie didžiąją žydų tautos, o taip pat asmeninę kardinolo Lustiger tragediją. Tarp mūsų, - pasakojo Macharski, - užgimė gilus savitarpis supratimas dėl visko, kas liečia žydų „Holokaustą“. Ir dėl atsakomybės, kad tokie dalykai niekados nesikartotų. Lustiger 2005 metais, nors jau buvo sunkios ligos prislėgtas, dalyvavo Osvencimo koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 60-ųjų metinių iškilmėje. Žydų „Šoah“ Lustiger išgyveno su dideliu skausmu, iki pat mirties buvo jos slegiamas, tačiau ši tragedija jam atskleidė viltį, jog Dievas yra didesnis už žmogišką blogį.

Lustiger buvo palaidotas Paryžiaus Notre Dame bazilikos kriptoje. Laidotuvės, pagal velionio valią, buvo perpintos netradicinėmis laidojimo apeigomis. Jose atsispindėjo buvusio Paryžiaus ganytojo žydiška kilmė ir krikščioniškas tikėjimas. Vienas kardinolo giminaitis ant karsto užbėrė žemės, atvežtos iš Šventosios Žemės, ir perskaitė psalmę hebrajiškai bei prancūziškai. Kitas velionio giminaitis sukalbėjo judėjų gedulo maldą Kadišą.

Paryžiaus arkivyskupas Andre Vingt-Trois laidotuvių Mišiose kalbėjo apie nepaprastas velionio gyvenimo aplinkybes. Visą kardinolo Lustiger gyvenimą galima aiškinti sekant Europos XX amžiaus istorijos eigą. Jo gyvenimo kelyje taip pat atsispindi Dievo su išrinktąja tauta sudaryta sąjunga, - pažymėjo Paryžiaus arkivyskupas.

Popiežius Benediktas XVI užuojautoje priminė Dievo ieškojimo ir Evangelijos skelbimo aistrą, kuria degė kardinolas Lustiger. Jis buvo didžiai dvasingas vyras, stengėsi stiprinti žmonių tikėjimą ir misionierišką uolumą, suteikti solidžią formaciją kunigams ir pasauliečiams. Troškimas Evangeliją padaryti regimą visuomenės gyvenime jį paskatino eiti į šiuolaikinį pasaulį, skelbti Bažnyčios mokymą didžiaisiais žmonių sąžinėse kylančiais klausimais. Ištikimas savo kilmei, jis ypatingai prisidėjo prie krikščionių ir žydų broliško dialogo, - pažymėjo popiežius Benediktas XVI.

Paties kardinolo Jean Marie Lustiger pageidavimu, kriptoje prie jo kapo yra įrengta plokštė ant kurios įrašytas kardinolo sukurtas tekstas. Jame sakoma:

„Gimiau žydas. Man buvo suteiktas mano senelio iš tėvo pusės vardas, Aronas. Tapęs krikščioniu per tikėjimą ir krikštą, vis vien likau žydu taip, kaip Apaštalai. Mano šventieji globėjai yra vyriausiasis kunigas Aaronas, Šv. apaštalas Jonas ir malonės pilnoji Švč. Marija. Jo Šventenybės, popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas 139-ju Paryžiaus arkivyskupu, 1981 metų vasario 27 dieną buvau intronizuotas šioje katedroje, kurioje vykdžiau visą savo kunigišką tarnystę. Visi, kurie pro čia praeisite, melskitės už mane“. Pasirašė: Aron Jean-Marie kardinolas Lustiger, Paryžiaus arkivyskupas.








All the contents on this site are copyrighted ©.