Osvencime paminėtos buvusio Paryžiaus kardinolo Lustiger mirties pirmosios metinės
Antradienį Osvencimo koncentracijos stovykloje Lenkijoje buvo surengtos tarpreliginės
pamaldos už kardinolą Aroną Lustiger, minint jo mirties pirmąsias metines. Iš Lenkijos
žydų šeimos kilęs prancūzų hierarchas beveik dvidešimt penkerius metus buvo Paryžiaus
arkivyskupas, o dar ankščiau vadovavo Orleano vyskupijai. Lustiger visuomet labai
atvirai primindavo savo žydišką kilmę. Tai ryškiai atsispindėjo ir iškilmingose laidotuvių
apeigose Paryžiaus katedroje prieš metus. Osvencime, vienoje iš didžiausių nacių mirties
stovyklų, per Antrąjį pasaulinį karą žuvo kardinolo artimieji, tarp jų ir motina.
Todėl antradienį surengtame kardinolo mirties metinių minėjime Osvencime buvo meldžiamasi
tiek už kardinolą Lustiger, tiek už jo motiną ir kitus nacių mirties stovyklose žuvusius
artimuosius.
Tarpreligines apeigas surengė Aušvico dialogo ir maldos centras.
Po tarpreliginių pamaldų kardinolas Franciszek Macharski, Krokuvos arkivyskupas emeritas,
Osvencimo karmeličių vienuolyne aukojo Šv. Mišias už kardinolą Lustiger ir jo artimuosius.
Trumpoje homilijoje kardinolas Macharski jautriai prisiminė savo artimą bičiulį,
kardinolą Lustiger, kurio šeima buvo kilusi iš Bedzino miestelio, netoli popiežiaus
Jono Pauliau II gimtųjų Katovicų, Silezijos vaivadijoje.
Kardinolas Macharski
papasakojo apie kardinolo Lustiger apsilankymą Osvencime 1983 metais ir pokalbius
su juo apie didžiąją žydų tautos, o taip pat asmeninę kardinolo Lustiger tragediją.
Tarp mūsų, - pasakojo Macharski, - užgimė gilus savitarpis supratimas dėl visko, kas
liečia žydų „Holokaustą“. Ir dėl atsakomybės, kad tokie dalykai niekados nesikartotų.
Lustiger 2005 metais, nors jau buvo sunkios ligos prislėgtas, dalyvavo Osvencimo koncentracijos
stovyklos išlaisvinimo 60-ųjų metinių iškilmėje. Žydų „Šoah“ Lustiger išgyveno su
dideliu skausmu, iki pat mirties buvo jos slegiamas, tačiau ši tragedija jam atskleidė
viltį, jog Dievas yra didesnis už žmogišką blogį.
Lustiger buvo palaidotas
Paryžiaus Notre Dame bazilikos kriptoje. Laidotuvės, pagal velionio valią, buvo perpintos
netradicinėmis laidojimo apeigomis. Jose atsispindėjo buvusio Paryžiaus ganytojo žydiška
kilmė ir krikščioniškas tikėjimas. Vienas kardinolo giminaitis ant karsto užbėrė žemės,
atvežtos iš Šventosios Žemės, ir perskaitė psalmę hebrajiškai bei prancūziškai. Kitas
velionio giminaitis sukalbėjo judėjų gedulo maldą Kadišą.
Paryžiaus arkivyskupas
Andre Vingt-Trois laidotuvių Mišiose kalbėjo apie nepaprastas velionio gyvenimo aplinkybes.
Visą kardinolo Lustiger gyvenimą galima aiškinti sekant Europos XX amžiaus istorijos
eigą. Jo gyvenimo kelyje taip pat atsispindi Dievo su išrinktąja tauta sudaryta sąjunga,
- pažymėjo Paryžiaus arkivyskupas.
Popiežius Benediktas XVI užuojautoje priminė
Dievo ieškojimo ir Evangelijos skelbimo aistrą, kuria degė kardinolas Lustiger. Jis
buvo didžiai dvasingas vyras, stengėsi stiprinti žmonių tikėjimą ir misionierišką
uolumą, suteikti solidžią formaciją kunigams ir pasauliečiams. Troškimas Evangeliją
padaryti regimą visuomenės gyvenime jį paskatino eiti į šiuolaikinį pasaulį, skelbti
Bažnyčios mokymą didžiaisiais žmonių sąžinėse kylančiais klausimais. Ištikimas savo
kilmei, jis ypatingai prisidėjo prie krikščionių ir žydų broliško dialogo, - pažymėjo
popiežius Benediktas XVI.
Paties kardinolo Jean Marie Lustiger pageidavimu,
kriptoje prie jo kapo yra įrengta plokštė ant kurios įrašytas kardinolo sukurtas tekstas.
Jame sakoma:
„Gimiau žydas. Man buvo suteiktas mano senelio iš tėvo pusės
vardas, Aronas. Tapęs krikščioniu per tikėjimą ir krikštą, vis vien likau žydu taip,
kaip Apaštalai. Mano šventieji globėjai yra vyriausiasis kunigas Aaronas, Šv. apaštalas
Jonas ir malonės pilnoji Švč. Marija. Jo Šventenybės, popiežiaus Jono Pauliaus II
paskirtas 139-ju Paryžiaus arkivyskupu, 1981 metų vasario 27 dieną buvau intronizuotas
šioje katedroje, kurioje vykdžiau visą savo kunigišką tarnystę. Visi, kurie pro čia
praeisite, melskitės už mane“. Pasirašė: Aron Jean-Marie kardinolas Lustiger, Paryžiaus
arkivyskupas.