Sielovadiniai prioritetai pietinėje Afrikoje ir austrų misionieriaus t. Pfanner palikimas

Pietinės Afrikos vyskupai visą savaitę iki ateinančio trečiadienio vykstančiame plenariniame posėdyje aptarinėja sielovadinius prioritetus regiono šalyse. Trys pagrindinės svarstomos temos yra rengimasis būsimam Pasauliečių forumui, sielovadinės gairės artėjant Pietų Afrikos Respublikos rinkimais ir katalikiško švietimo uždaviniai pietinės Afrikos šalyse - Botsvanoje, Pietų Afrikoje ir Svazilande. Būtent šių trijų kraštų vyskupai sudaro vieningą Pietinės Afrikos Vyskupų Konferenciją. Jų plenarinis posėdis vyksta Pietų Afrikos Respublikos Marijos kalno abatijoje.

Plenarinio posėdžio dalyviai taip pat dalyvaus piligrimystėje į Emausą, kur palaidotas Marijos kalno (Marianhill) abatijos ir Emauso misijinės stoties steigėjas, iš Austrijos kilęs trapistų vienuolis ir abatas t. Franz Pfanner (1825-1909). Vyskupų piligrimystė prie abato kapo yra skirta jo mirties šimtosioms metinėms, kurios sukanka 2009 metų gegužės 24 dieną.

Kol popiežius Benediktas XVI tęsia vasaros poilsį Bresanonės kunigų seminarijoje, verta prisiminti, kad tarp daugelio seminarijos absolventų buvo taip pat cistersų vienuolis ir abatas t. Franz Pfanner. Po studijų Bresanonėje, jis buvo įšventintas kunigu 1850 metais. Tačiau nutaręs radikaliau dedikuoti savo gyvenimą Kristui, 1863 įstojo į trapistų vienuoliją.

„Nenumaldomu maištininku“ pravardžiuotas trapistas nebuvo vyresniųjų suprastas. Jie jam neleido steigti naujų vienuolynų Austrijoje ir Kroatijoje. Tačiau atvykęs į Romą Pfanner buvo popiežiaus Pijaus IX įpareigotas pertvarkyti „Trijų fontanų“ vienuolyną apaštalo Pauliaus kankinystės. Įvykdęs uždavinį t. Pfanner pradėjo misijinį žygį į Osmanų imperiją.

Pirmoji t. Pfanner misionieriškos veiklos stotis buvo Bosnijoje, netoli Banja Lukos, kur įsteigė Marijos žvaigždės vienuolyną. Buvo neramūs laikai. 1878 metais vyko įnirtingos austrų ir turkų kovos dėl Banja Lukos, vietovę kirto karo frontas. Marijos žvaigždės vienuolynas Bosnijoje buvo pakeltas į abatijas 1879 metais. Tais pačiais metais t. Pfanner priėmė kvietimą išvykti į Pietų Afriką. Čia jis įkūrė jau minėtąją Marijos kalno abatiją, kurioje gyveno 31 su juo į Pietų Afriką atkeliavęs cistersų vienuolis. Po kurio laiko t. Pfanner prie abatijos įsteigė moterų vienuolių Švč. Kraujo seserų kongregaciją, kuriai pavedė mergaičių auklėjimo uždavinius.

Trapisto Pfanner misionieriškas metodas buvo labai populiarus, tačiau griežtos abatijos gyvenimo taisyklės neleido vienuoliams evangelizuoti. Būtent dėl šios priežasties t. Pfanner vienuolyną atskyrė nuo cistersų regulos, vietoj jos įsteigė Emauso misionierių kongregaciją, parengė sušvelnintą trapistų statutą, atsisakė abato mitros ir 1893 metais pats persikėlė gyventi į Emmauso misijų stotį. Austrų misionierius Pfanner mirė 1909 metais, o praėjus keleriems mėnesiams Šv. Sostas patvirtino jo įkurtos naujos kongregacijos konstituciją.

Marijos kalno (Marianhill) kongregacija 1981 metais pradėjo trapistų vienuolio ir misionieriaus, abato t. Franz Pfanner beatifikacijos bylą. (sk)