Pauliaus VI mirties trisdešimtosios metinės

Dievo Tarnas Paulius VI – Giovanni Battista Montini – mirė Castelgandolfe 1978 metų rugpjūčio 6-ąją – Kristaus Atsimainymo šventės dieną.

Prieš tris dešimtmečius mirusį Paulių VI popiežius Benediktas XVI minėjo sekmadienį Pietų Tirolyje sakytoje vidudienio maldos kalboje. Šioms dienomis Pauliaus VI atminimui skirta ir daugiau maldingų minėjimų Brescioje, iš kur jis buvo kilęs, Milane, kur vyskupavo, ir visų pirma Romoje. Trečiadienio rytą Castelgandolfo rūmų koplyčioje Pauliaus VI mirties trisdešimtųjų metinių proga Mišias aukojo Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone. Pagrindinis minėjimas vyko trečiadienio pavakare Šv. Petro bazilikoje. Mišioms vadovavo Vyskupų kongregacijos prefektas kardinolas Giovanni Battista Re.

Mūsų Viešpaties Atsimainymo iškilmės mistinėje šviesoje prieš tris dešimtmečius Dievo Tarnas Paulius VI baigė savo žemiškąjį gyvenimą ir žengė į amžinybę, - kalbėjo kardinolas Re Mišių homilijoje. Savo pontifikato pradžioje rugpjūčio 6-osios datą jis pasirinko pirmosios enciklikos „Ecclesiam Suam“ skelbimui. Ta pati rugpjūčio 6 diena buvo ir jos mirties data. Pauliaus VI mirtis visam pasauliui buvo staigmena. Jis mirė Kristaus Atsimanymo sekmadienį. Tačiau keletą dienų anksčiau, trečiadienį, dar, kaip įprasta, bendrojoje audiencijoje susitiko su maldininkais. Ketvirtadienį audiencijoje priėmė Italijos prezidentą Sandro Pertini. Penktadienį pasirašė sau trumpą kalbą sekmadienio vidudienio maldai. Vis dėlto, jam pačiam mirtis nebuvo staigmena. Jis jautė, kad jėgos silpsta ir savo artimiausiems bendradarbiams ne kartą išsitarė, jog jaučia priartėjusią žemiško gyvenimo pabaigą. Jis tai sakydavo visiškai ramiai.

Kodėl jis pasirinko Pauliaus vardą? Juk keturis šimtmečius joks popiežius nebuvo šiuo vardu pasivadinęs. Jis pasirinko šį vardą, - tęsė kardinolas Re, - nes norėjo taip gyventi ir taip tarnauti, kad drauge su Tautų Apaštalu galėtų tarti „Man gyvenimas - tai Kristus“ (Fil 1, 21). Šitokiu kristocentrišku dvasingumu vadovaudamasis jis suvokė ir savąją Petro Įpėdinio misiją. Buvo įsitikinęs, jog raktas į sėkmingą Vatikano II Susirinkimo mokymo įgyvendinimą visų pirma glūdi visiškame ir pasitikėjimo kupiname klusnume Kristui. Didžiulė meilė Kristui, įkvėpė ir nepaprastą Pauliaus VI meilę Marijai, mūsų Motinai. Šitą meilę jis savyje brandino nuo pat vaikystės, nuo tų laikų kai dažnai užsukdavo į Brescios Maloningosios Mergelės šventovę.

Toliau Mišių homilijoje kardinolas Giovanni Battista Re kalbėjo apie prieš tris dešimtmečius mirusio popiežiaus Pauliaus VI giliai suvoktą ir labai atsakingai vykdytą autentiško tikėjimo paveldo saugotojo misiją. Kaip žinoma, - sakė kardinolas, - tais laikai Bažnyčiai teko plaukti prieš srovę. Kaip tik šiemet sukako 40 metų nuo enciklikos „Humanae vitae“ paskelbimo. Ji sulaukė daugybės kritikos ir pasipriešinimo. Vis dėlto, Paulius VI ryžosi ją skelbti, suprasdamas, jog dieviškųjų prigimties įstatymų popiežiui nevalia keisti.

Bažnyčios istorijoje Paulius VI minimas visų pirma kaip Vatikano II Susirinkimo popiežius, perėmęs jį iš Jono XXIII, stropiai vadovavęs iki pabaigos ir diegęs jo mokumą. Bažnyčios istorija jį mini ir kaip dialogo su mokslo ir kultūros pasauliu popiežių. Jam dialogas buvo evangelinės dvasios forma, dėl to jis mezgė ryšius su visais, taip pat ir tais, kas vadovaujasi visiškai kitokiais įsitikinimais.

Paulius VI buvo taip pat meilės civilizacijos popiežius, - kalbėjo kardinolas Re Vatikano bazilikoje trečiadienio pavakare aukotų Mišių metu. Pašaukimą kurti meilės civilizaciją jis visų pirma suvokė kaip pareigą užtarti tuos nesuskaitomus pasaulio gyventojus, kurių kasdien kenčiamos neteisybės šaukiasi dangaus keršto.

Homilijoje kardinolas Re taip pat paminėjo, jog Paulius VI buvo pirmas popiežius po beveik dviejų tūkstančių metų, pirmas po šv. Petro, grįžęs į Palestiną. Paulius VI taip pat buvo pirmas popiežius po daugelio šimtmečių atsisakęs tiaros ir savo brangų popiežišką vainiką jis atidavė vargšams. Paulius VI buvo taip pat pirmas popiežius aplankęs Jungtinių Tautų organizaciją ir iš jos tribūnos skelbęs tautoms Evangelijos meilę ir taiką.

Minėdami trisdešimties metų sukaktį nuo tos dienos, kai Paulius VI žengė per amžinybės slenkstį, šioje bazilikoje, kurioje yra jo kapas, beje, labai arti apaštalo Petro kapo, dėkojame Dievui už šviesų liudijimą, kurį paliko šis Petro Įpėdinis,- baigė homiliją kardinolas Re. (jm)