Milano arkivyskupija paminėjo Pauliaus VI mirties sukaktį Varezės Švento kalno šventovėje
Rugpjūčio 6-ąją, Viešpaties Atsimainymo šventės dieną, sukanka Dievo Tarno popiežiaus
Pauliaus VI mirties trisdešimtosios metinės. Popiežius Benediktas XVI jas paminėjo
sekmadienio vidudienio susitikime su maldininkas Bresanonės mieste. Benediktas XVI
dėkojo Dievui už vaisingą ir drąsų Pauliaus VI ganytojišką darbą, ypač pratęsiant
ir užbaigiant Vatikano II Susirinkimą bei užtikrinant jo nutarimų vykdymą neramiais
Bažnyčios vidaus gyvenimui laikais.
Prieš išrinkimą popiežiumi, Giovanni Battista
Montini devynerius metus vadovavo Milano arkivyskupai (1954-1963). Milano arkivyskupu
jį paskyrė popiežius Pijus XII 1954 metais, o Milano kardinolu pakėlė pal. Jonas XXIII
1958 metais.
Milano arkivyskupija savo buvusio ganytojo ir popiežiaus mirties
trisdešimtąsias metines paminėjo praėjusį šeštadienį netoli Milano esančioje Varezės
Šventojo kalno šventovėje. Varezės Šventasis kalnas yra viena iš Lombardijos priešalpių
masyvo Campo de Fiori viršūnių, iškilusi virš pietuose esančių Lombardijos ir Piemonto
lygumų ir Šveicarijos slėnių šiaurėje.
Šventojo kalno šlaite pastatyta Marijos
šventovė yra viena iš svarbiausių Milano arkivyskupijos šventovių. Ją sudaro 14 Švč.
M. Marijos Rožinio slėpiniams skirtų koplyčių ir pagrindinė Kalnų Motinos bažnyčia.
Būdamas Milano arkivyskupu Giovanni Battista Montini lankėsi Varezės Šventojo kalno
šventovėje net trylika kartų, iš kurių šešis kartus pėsčiomis apėjo visas Šventojo
kalno koplyčias iki pat Kalnų Motinos bažnyčios.
Pauliaus VI mirties sukakties
minėjimui Varezės Šventojo kalno šventovėje vadovavo dabartinis Milano arkivyskupas
kardinolas Dionigi Tettamanzi, kuris kaip ir daug kitų vyskupijos kunigų, kunigystės
šventimus gavo iš arkivyskupo Giovanni Battista Montini rankų.
Kaip ir popiežius
Benediktas XVI, kardinolas Tettamanzi kalbėjo apie popiežiaus Pauliaus VI nepaprastą
ryžtą ir drąsą, kurie leido ne tik pratęsti ir užbaigti Vatikano II susirinkimą, bet
ir lydėti sudėtingą, bet vaisingą jo įgyvendinimą.
Pasak kardinolo Tettamanzi,
būtent tuo metu Bažnytinio gyvenimo horizonte atsinaujino dėmesys Dievo Žodžiui, kaip
Bažnyčios gyvenimo ir misijos istorijoje sielai ir galiai. Dogminę konstituciją apie
Dievo Apreiškimą „Dei Verbum“ Paulius VI pavadino ypatingai svarbiu dokumentu, o kartu
su konstitucija apie Bažnyčią (Lumen gentium) ir apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje
(Gaudium et spes) net pamatiniu dokumentu.
Milano kardinolas Tettamanzi primine
popiežiaus Pauliaus VI kalbas Dievo Žodžio tema. Vienoje 1970 metų bendrosios audiencijos
katechezėje popiežius Paulius VI be kita ko priminė Bažnyčios tėvų mokymą, jog Bažnyčia
Šventuosiuose Raštuose mato savo doktrinos nekintamumą; Dievo Žodžio nuolatinį galiojimą
ir autentiškumą; neišsemiamą dvasinį šaltinį; pranašišką vertybę, kuri padedant Šventajai
Dvasiai, gali paveikti kiekvieną žmogų. Dievo Žodis yra mokymo ir bažnytinės katechezės
šaltinis, o ypač dvasinis maistas.
Anot Pauliaus VI, siekdami tapti atidžiais
ir stropiais Vatikano II Susirinkimo mokymo vykdytojais, turime visi skirti naują
ir didelį dėmesį Šventajam Raštui, įsiklausymui į jo tekstus, ypač dabar, kai liturginė
reforma suteikė tiek daug vietos ir garbės Dievo Žodžiui. Bet neužtenka jo klausytis:
jį reikia apmąstyti, tai yra, paversti savu, asimiliuoti. Būtent todėl taip svarbu
skaityti Šventąjį Raštą ir jo mokytis. (sk)