Mergelės Marijos bazilikos dedikavimo šventė

Rugpjūčio 5 dieną Bažnyčios liturginis kalendorius mini Romos Mergelės Marijos didžiosios bazilikos dedikavimo metines. Jau šventės išvakarėse, pirmadienio pavakare, Mergelės Marijos didžiosios bazilikos arkikunigas kardinolas Bernard Law vadovavo pirmiesiems Mišparams. Iškart po Mišparų buvo aukojamos Mišios, kurioms vadovauti buvo pakviestas Albano, netoli Romos, vyskupas Marcello Semeraro. Pagrindines Mergelės Marijos didžiosios bazilikos dedikavimo iškilmės Mišias kardinolas Law aukos antradienio rytą, 10 valandą. Šventė bus užbaigta antradienio pavakare antraisiais Mišparais, kuriems vadovaus Kunigų kongregacijos sekretorius arkivyskupas Mauro Piacenza.

Pirmosios Dievo Motinai skirtos bazilikos dedikavimas liaudies pamaldumo tradicijoje dar vadinamas Marijos Snieginės švente, nes, kaip sako padavimas, Marijai dedikuotos šventovės Romoje pastatymas susijęs su sniegu, stebuklingai rugpjūčio mėnesį iškritusio ant Romos Eskvilino kalvos, ant kurios pastatyta Mergelei Marija dedikuota bazilika. Pasak legendos, ketvirtojo amžiaus viduryje tuometinis popiežius Liberijus susapnavęs Mergelę Mariją ir jinai jo prašiusi pastatyti jai dedikuotą bažnyčią toje vietoje, kur bus po nakties pasnigę. Ir nors tai buvo vidurvasaris, rugpjūčio 5-oji, iš tiesų Romos Eskvilino kalva buvo nuklota sniegu. Liberijus, kaip sapne jo prašė Mergelė Marija, toje vietoje pastatydino jai dedikuotą bažnyčią.

Vis dėlto, nors bazilikos pastatymas siejamas su popiežiaus Liberijaus sapnu ir sniego stebuklu, istoriniai šaltiniai liudija, kad šventovė buvo pastatyta beveik šimtą metų vėliau negu Bažnyčiai vadovavo su sniego legenda siejamas popiežius Liberijus. Liberijaus pontifikatas truko nuo 352 iki 366 metų. Liber Pontificalis užsimena apie popiežiaus Liberijaus Romoje statytą baziliką, bet aiškiai nesako, kad ji buvusi dedikuota Dievo Motinai. Tuo tarpu istoriniai šaltiniai liudija, kad pirmosios Marijai dedikuotos bazilikos statytojas buvo popiežius Sikstas III, vadovavęs Bažnyčiai nuo 432 iki 440 metų. Jo pontifikatas prasidėjo vos metams praėjus nuo 431 metais vykusio Efezo visuotinio susirinkimo, kuris paskelbė, kad Mergelę Mariją galima ir reikia vadinti Theotokos - Dievo Motina.

Nepaisant padavimo ir istorinių šaltinių nesutapimo, tradicija Dievo Motinai dedikuotos bazilikos statybą priskiria popiežiui Liberijui. Kasmet rugpjūčio 5-ąją, kai ryte aukojamos iškilmingos Mišios Dievo Motinos garbei ir kai po pietų giedami šventės Mišparai – per Mišių „Gloria“ ir Mišparų „Magnificat“ - nuo bazilikos lubų beriami gėlių žiedlapiai, vaizduojantys sniegą. Snieginės titulas – tai kartu ir gimtosios nuodėmės nesutepto Mergelės Marijos šventumo simbolis. „Nive candidior“ - už sniegą baltesnė - šiuo vardu krikščionys nuo amžių kreipiasi į Dievo Motiną.

* * *

Mergelės Marijos bazilika, kurios dedikavimo liturginę šventę minime, yra taip pat glaudžiai susijusi su kita sena Dievo Motinos garbinimo tradicija. Praėjusios savaitės penktadienį, rugpjūčio 1 dieną, šioje bazilikoje buvo pradėta tradicinė Mažoji Mergelės Marijos Gavėnia. Pamaldoms vadovavo Jeruzalės Šventojo Kapo ordino Didysis Magistras kardinolas John Foley.

Visų pirma Rytų Bažnyčios, trokšdamos pabrėžti Mergelės Marijos ypatingą vaidmenį jos Sūnaus Jėzaus Kristaus nuveiktame išganymo darbe, Dangun ėmimo (arba Užmigimo) šventę pagal seną tradiciją taip pat vadina Mažosiomis Marijos Velykomis ir, panašiai, kaip Kristaus Prisikėlimo šventei, Mažosioms Marijos Velykoms rengiasi penkiolika dienų trunkančia Mažąja Marijos Gavėnia. Nors ši šventė paplitusi visų pirma krikščioniškuosiuose Rytuose, Jono Pauliaus II pontifikato metais ji prigijo ir Romoje. Dvi svarbiausios vietos, kur Romoje per mažąją Marijos Gavėnią kasdien renkamasi maldai, yra Rytų apeigų katalikų bažnyčia Santa Maria in Via Lata ir Mergelės Marijos didžioji bazilika. (jm)