Sirijos muftijus kviečia Benediktą XVI aplankyti Damaską. Prieš septynerius metus ten lankėsi Jonas Paulius II.

Sirijos didysis muftijus Ahmad Badr El Din El Hassoun pakvietė popiežių Benediktą XVI atvykti į Damaską aplankyti šv. Pauliaus atsivertimo vietos. Tai, pasak muftijaus būtų labai svarbus tarpreliginis viso krikščionių pasaulio šiuo metu minimų apaštalo Pauliaus metų akcentas. Tarpreliginį popiežiaus apsilankymo akcentą sustiprintų ir tai, jog Damaskas šiemet yra paskelbtas islamo kultūros sostine.

Apie popiežiui Benediktui XVI skirtą kvietimą atvykti į Damaską, Sirijos muftijus pranešė Damaske penktadienį vykusio susitiko su katalikiškosios piligriminių kelionių agentūros – „Opera Romana Pellegrinaggi“ vadovais metu. Pastaroji agentūra, turinti savo centrą Romoje, yra viena pagrindinių piligriminių kelionių organizatorių ne tik į krikščioniškas šventoves Europoje, bet taip pat į Šventąją Žemė ir į kitas su krikščionybės istorija susijusias svarbias vietas. Damaske vykusio susitikimo metu būtent ir buvo kalbama apie piligrimysčių šv. Pauliaus pėdomis organizavimą tautų apaštalui skirtais jubiliejiniais metais.

Kol kas sunku ką nors konkretesnio pasakyti apie idėjos surengti popiežiaus kelionę į Damaską realizavimo galimybes. Oficialių Vatikano atsakymų į Sirijos islamo bendruomenių vadovo kvietimą dar nebuvo.

Šiuo metu švenčiame apaštalo Pauliaus metai Damaske buvo pradėti tuo pat metu kaip ir Romoje, birželio 28-osios pavakare. Maždaug tą pačią valandą kai popiežius Benediktas XVI apaštalui Pauliui dedikuotoje bazilikoje už senosios Romos sienų vadovavo pirmiesiems apaštalų Petro ir Pauliaus šventės Mišparams, Damaske vykusiam apaštalo Pauliaus metų atidarymui vadovavo Antiochijos graikų ortodoksų patriarchas Ignacas IV. Damasko krikščionys buvo susirinkę Pauliaus atsivertimo vietoje pastatytoje graikų ortodoksų bažnyčioje.

Šia proga būtina priminti, jog 2001 metų gegužės mėnesį, kaip piligrimas apaštalo Pauliaus pėdomis, Damaske lankėsi popiežius Jonas Paulius II.

Musulmonai sudaro didžiąja Sirijos gyventojų daugumą – beveik devyniasdešimt procentų. Likusieji yra krikščionys, priklausantys maždaug dešimčiai konfesinių denominacijų. Šiuo požiūriu Damaskas yra tarsi Artimųjų Rytų krikščionių sostinė. Čia savo centrus turi keturios ortodoksiškos Bažnyčios, o katalikai priklauso net šešioms skirtingų apeigų grupėms – sirų, chaldėjų, graikų, maronitų, armėnų ir lotynų.

Prieš septynerius metu Jonas Paulius II visų pirma aplankė Sauliaus iš Tarso atsivertimą ir tapimą pagonių apaštalu Pauliumi menančias vietas. Tačiau nemažiau svarbūs buvo ir tarpreliginiai anos popiežiaus kelionės aspektai, ypač Jono Pauliaus II apsilankymas Damasko Omayyadi mečetėje ir susitikimas su Sirijos islamo lyderiais.

„As-salamu alaikum!“ Šiuo musulmonišku ramybės linkėjimu tąkart popiežius kreipėsi į Damasko Omayyadi mečetės priėmimų salėje susirinkusius Sirijos musulmonų bendruomenės vadovus. Prieš susitikimą su musulmonų vadovais, Jonas Paulius II taip pat aplankė mečetės maldų salėje esantį paminklą šv. Jonui Krikštytojui. Paminklo atsiradimo mečetėje istorija liudija apie krikščionišką Damasko praeitį ir jo svarbą gimstančiai Bažnyčiai. Kaip teigia tradicija, imperatorius Teodozijus iš Šventosios Žemės atgabentą šv. Jono Krikštytojo relikviją padovanojo šv. Jonui Krikštytojui dedikuotai Damasko bažnyčiai. Septintame šimtmetyje, per arabų invaziją, bažnyčia buvo sugriauta. Jono Krikštytojo relikvija buvo vėl atrasta toje pačioje vietoje pradėjus statyti didžiulę mečetę. Musulmonai irgi garbina Joną Krikštytoją kaip didį pranešą, todėl kalifas įsakė rastą relikviją vėl užkasti į žemę, o toje vietoje buvo pastatytas Jono Krikštytojo paminklas, dabar esantis pagrindinės Damasko mečetės viduje.

Tą dieną prieš septynerius metus popiežius Jonas Paulius II Damasko mečetės kieme kalbėjo apie tai kas jungia Artimųjų Rytų tautas. Pagrindinis taikos ir vienybės veiksnys turėtų būti tikėjimas į tą patį vieną ir gailestingą Dievą. Popiežius priminė, jog tikrai tikintis žmogus, niekada savo tikėjimu neteisins smurto. Dėl to, labai svarbu, kad ypač jaunimo auklėjime, pirmiausiai religiniame jaunimo auklėjime būtų pabrėžiamas šis taikdariškas religinių vaidmuo. Mečetėse ir bažnyčiose formuojamos žmonių sąžinės, dėl to religijų vadovai ir jaunosios kartos mokytojais bei auklėtojai privalo ugdyti skirtingų tikybų išpažinėjų santarvę, privalo skiepyti jaunojoje kartoje įsitikinimą, kad smurtas visada yra nusikaltimas prieš Dievą, visada yra kėsinimasis į kiekviename žmoguje įspaustą Dievo Sutvėrėjo paveikslą,- kalbėjo popiežius Jonas Paulius II 2001 metais. (jm)