Pauliaus metai Šri Lankoje: pal. Juozapo Vazo šventumo pavyzdys

Šri Lankoje Pauliaus metų pradžia sutapo su vyskupų paskelbtu pasirengimo trimečiu, skirtu Šri Lankos apaštalo palaimintojo Juozapo Vazo mirties jubiliejui. Juozapas Vazas, XVII amžiaus Ceilono katalikų evangelizuotojas, mirė 1711 metais. Mirties 300 metų jubiliejus bus iškilmingai švenčiamas 2011 metų sausio 16 dieną. Popiežius Jonas Paulius II iš Indijos Goa salos kilusį Juozapą Vazą paskelbė palaimintuoju 1995 metais, kuomet lankėsi Šri Lankoje.

Juozapas Vazas yra labai svarbi figūra Šri Lankoje. Jo evangelizavimo dėka daug salos tamilų, singalų ir vedų priėmė krikštą. Būtent dėl nepaprastos evangelinės ir misionieriškos veiklos, popiežius Jonas Paulius II Juozapą Vazą pavadino „Šri Lankos Šv. Pauliumi“. Tai paskatino Šri Lankos vyskupus pirmuosius pasirengimo Juozapo Vazo jubiliejui metus skirti Šv. Pauliaus mokymui, jo svarbai Bažnyčios gyvenimui ir krikščionių vienybei.

Pal. Juozapą Vazą ir Šv. Paulių sieja abiejų misionieriška veikla, - pažymėjo Šri Lankos vyskupų konferencija Pauliaus metams skirtame komunikate. Abu jie skelbė Evangeliją su dideliu užsidegimu, nebodami jokių grasinimų ir pavojų. Šv. Paulius aukojosi iki kankinio mirties, o pal. Juozapo gyvenimas buvo nuolatinė kančia, - pažymėjo ganytojai, kviesdami tikinčiuosius mokytis iš šių dviejų dvasios milžinų ir sekti jų pėdomis.

Šri Lankos vyskupai ypač ragino tikinčiuosius gilintis į apaštalo Pauliaus misionierišką charizmą. Pauliaus metai yra proga visiems, tiek parapijų pasauliečiams, tiek kongregacijų vienuoliams, skirti daugiau laiko Evangelijų tekstams ir Pauliaus laiškams, per juos mokytis saugoti tikėjimą ir skelbti išganymo žinią. Kaip apaštalas Paulius darbavosi dėl visų krikščionių vienybės, taip ir mes turime būti atviri ekumeniniam bendravimui, - pažymėjo Šri Lankos vyskupai.

Juozapas Vazas: Azijos sūnų, kuris tapo Azijos misionieriumi.

XVII amžiuje, kai Šri Lanka buvo žinoma kaip Ceilonas ir sostinė buvo Kandiso miestas vietoj dabartinio Kolombo, saloje išsilaipino olandai. Jie buvo uolūs kalvinistai ir darė viską, kad Ceilone išnyktų katalikų Bažnyčia. Katalikų misionieriai buvo išvaryti, bažnyčios išniekintos, portugalų tvirtovės sugriautos. Antikatalikiški įstatymai suvaržė galimybę rinktis: atsisakiusiems leisti vaikus į kalvinistų mokyklas būdavo nugriaunami namai.

Juozapas Vazas žinojo apie katalikų persekiojimą ir karštai troško gelbėti Bažnyčią Ceilone. Jis atkeliavo į Ceiloną slapta 1687 metais. Džafnoje, kur katalikai nebuvo matę kunigo tris dešimtmečius, ėmė burti jų bendruomenę. Vazo evangelinės pastangos buvo labai sėkmingos, bet po kelerių metų buvo nutrauktos pačiu žiauriausiu būdu - tikinčiųjų suėmimu, moterų pažeminimu, vyru nuplakimu ir įkalinimu, jų žūtimi kalėjime.

Po visą salą pasklidęs garsas apie kunigą Juozapą neišvengiamai pasiekė olandų valdytojų ir Kandiso karaliaus ausis. Karalius misionierių išlaisvino, leido jam apaštalauti ir išsikviesti kelis kunigus pagalbininkus. Bažnyčia Šri Lankoje sutvirtėjo asketiškai ir giliai pamaldžiai gyvenusio Vazo žodžių ir darbų pavyzdžiu. Jo dėka, dešimtys tūkstančių žmonių priėmė krikštą, buvo įkurta per 400 bažnyčių ir koplyčių su mokyklomis, prieglaudomis, ligoninėmis.

Mirties dieną, 1711 metų sausio 16-ąją, bendradarbių paprašytas Juozapas Vazas paliko tokį testamentinį pamokymą: „Atsiminkite, kad nėra lengva mirties akivaizdoje padaryti tai, ko per visą gyvenimą nepadarei. Gyvenkite Dievo įkvėpti“.

Beatifikacijos ceremonijoje Dievo tarnas Jonas Paulius II Juozapą Vazą kėlė kaip pavyzdį Bažnyčiai Azijoje. Jis kvietė visas žemyno tautas dėkoti Dievui už Juozapą Vazą, „Azijos sūnų, kuris tapo Azijos misionieriumi“. (sk)