Kardinolo Kasperio pasisakymas Lambetho konferencijoje: katalikų ir anglikonų dialogas stringa.

Jau artėja prie pabaigos nuo liepos 16 dienos Kenterberyje vykstanti vadinamoji Lambetho konferencija – tai yra viso pasaulio anglikonų vyskupų pasitarimas, reguliariai, kas dešimtį metų, rengiamas Anglijos Bažnyčios primo Kenterberio arkivyskupo iniciatyva. Dabartinis Anglijos Bažnyčios vadovas arkivyskupas Rownas Williamsas tokią konferenciją surengė pirmą kartą. Šiemetinė Lambetho konferencija gana įtempta ir nuo jos gali priklausyti anglikoniškų Bažnyčių mokymo ir tradicijos vienybė. Kaip žinoma, anglikoniškos Bažnyčios nesutaria dviem pagrindiniais klausimais – dėl homoseksualizmo ir dėl moterų vyskupystės. Dauguma anglikoniškų Bažnyčių teikia moterims kunigystės šventimus, kai kurios moteris konsekruoja ir vyskupais (prie pastarųjų neseniai prisijungė ir Anglijos Bažnyčia), o episkopalų (JAV anglikonų) bendruomenės sutinka vyskupais konsekruoti taip pat homoseksualus. Pasaulinę anglikonų bendriją sudarančios Bažnyčios neturi vieno hierarchinio centro, tad laikui bėgant vis labiau skiriasi atskirų anglikoniškų Bažnyčių mokymas ir su juo susijusi kanoninė praktika. Lambetho konferencija turėtų padėti anglikoniškoms bendruomenėms vis gilėjančius nesutarimus spręsti, tačiau teisiniu požiūriu konferencija neturi jokios saistomos galios, o tėra tik pasikeitimo nuomonėmis forumas.

Šiame svarbiame anglikoniškame forume pasisakyti pakviesti ir katalikų Bažnyčios atstovai. Mūsų laidose jau minėjome, kad Lambetho konferencijos nariams jau kalbėjo Londono Westminsterio arkivyskupas kardinolas Cormac Murphy O‘Connor, o taip pat svečias iš Romos – Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas Ivan Dias.

Trečiadienį, liepos 30 dieną, anglikonų vyskupams kalbėjo katalikų Bažnyčios ekumeninius santykius su kitomis krikščioniškomis bendruomenėmis kuruojantis Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Walteris Kasperis. Gana ilga kardinolo kalba buvo užbaigta atviru ir pesimistišku konstatavimu, jog po paskutiniųjų poslinkių Anglijos Bažnyčios viduje, anglikonai ir katalikai ekumenizmo kelyje jau nebeturi bendro tikslo.

Kardinolo Kasperio kalbą sudarė trys dalys. Pirmojoje labai išsamiai pristatyta katalikų ir anglikonų dvišalių santykių istorija – tiek bendruomenių vadovų asmeninių kontaktų, tiek mišriųjų komisijų parengtų dokumentų apžvalga. Antrojoje dalyje kardinolas labai detaliai apžvelgė ekumenizmo ekleziologinius aspektus – visų pirma apaštališkosios tradicijos tęstinumo būtinumą siekiant atkurti krikščionių vienybę. Trečioje dalyje kalbėjo apie konkrečias dvi problemas – homoseksualizmo suvokimą ir moterų konsekravimą vyskupais – dėl kurių, ekumeninis dialogas praktiškai atsidūrė aklavietėje.

Katalikų Bažnyčios požiūris į homoseksualizmą labai aiškiai išdėstytas Katekizme (2357-2359). Esame įsitikinę, - kalbėjo kardinolas, - kad toks požiūris yra tvirtai įsišaknijęs Senajame ir Naujajame Testamente. Katalikų Bažnyčia jo laikosi būdama ištikima Šventajam Raštui ir apaštališkajai tradicijai. Panašus požiūris į homoseksualizmą buvo skelbiamas ir bendruose drauge su anglikonais parengtuose dokumentuose. Kardinolas Kasperis priminė Anglikonų ir Romos katalikų tarptautinės komisijos 1993 metais paskelbtą dokumentą „Gyvenimas Kristuje – moralė, bendrystė ir Bažnyčia“, kuriame, nors buvo konstatuojama, jog anglikonai ir katalikai moraliniu ir pastoraciniu požiūriais skirtingai vertina homoseksualizmą, tačiau vieni ir kiti sutaria, jog pats savaime homoseksualizmas yra „moraliai netvarkingas“. Kardinolas taip pat priminė ankstesnės Lambetho konferencijos, vykusios 1998 metais, raginimą aiškiau skelbti ir liudyti pasauliui vyro ir moters santuoka pagrįstos šeimos vertingumą.

Toliau savo kalboje pereidamas prie moterų konsekravimo vyskupais problemos, kardinolas priminė 1994 metais popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtame apaštališkajame laiške „Ordinatio sacerdotalis“ išdėstytas priežastis, dėl kurių katalikų Bažnyčia negali sutikti, kad moterys būtų šventinamos kunigais, o juo labiau konsekruojamos vyskupais. Katalikų Bažnyčia, paklusdama Kristaus valiai, nemato jokios galimybės keisti visais laikais galiojusią tradiciją. Tokios pozicijos kaip katalikai, laikosi taip pat visos kitos pirmojo tūkstantmečio Bažnyčios. Sprendimas moterims teikti šventimus liudija apie anglikonų Bažnyčios tolimą nuo apaštališkąją tradiciją išlaikiusių Bažnyčių ir artėjimą prie protestantiškų bendruomenių. Kardinolas Kasperis taip pat pažymėjo, jog šiuo metu jau dauguma anglikoniškų Bažnyčių teikia arba yra pasiryžusios teikti moterims šventimus. Vadinasi, tai jau ne atskirų Bažnyčių, bet visos anglikonų bendrijos pozicija. Tad nors ir mūsų dialoge jau buvome pasiekę sutarimą dėl bendro požiūrio į kunigystės sakramentą, sprendimas moteris konsekruoti vyskupais, rimtai ir galutinai blokuoja galimybę pripažinti anglikonų kunigystės sakramentą. Tikimės, - sakė kardinolas Kasperis, - kad katalikų ir anglikonų dialogas bus tęsiamas, tačiau kartu konstatuojame, jog sprendimas konsekruoti moteris vyskupais, rimtai keičia tikslą, kurio mūsų dvišaliu dialogu siekiame. (jm)