Pirmadienį prasidėjo popiežiaus atostogos Dolomitų kalnuose
Šv. Tėvas Benediktas XVI Alpių priekalnės mieste Briksene/Bresanonėje praleis dvi
savaites, nuo liepos 28-sios iki rugpjūčio 11 dienos.
Itališkai „Bressanone“,
vokiškai „Brixen“ ir vietinę ladinų tarme „Persenon“, yra trečias pagal gyventojų
skaičių Bolcano autonominės provincijos ir seniausias Tirolio miestas, įkurtas 901
metais. Iki pat I pasaulinio karo pabaigos Bresanone priklausė Austrijai. Jame dabar
gyvena kiek daugiau nei 20 tūkstančių žmonių, iš kurių beveik trims ketvirtadaliams
vokiečių kalba yra gimtoji, o 25 procentams gimtoji yra italų kalba. Be vokiečių
ir italų kalbinių grupių, kiek daugiau nei vienas procentas Bresanonės gyventojų priklauso
ladinų kalbinei grupei.
Ne visas popiežiaus Bresanonės kunigų seminarijoje
praleistas laikas bus skirtas poilsiui. Popiežiaus atostogų programoje numatyta surengti
bent keturis susitikimus. Jie įvyks Bresanonės kunigų seminarijoje, vyskupijos katedroje
ir katedros aikštėje.
Du susitikimai bus vieši. Abu popiežiaus atostogų laikotarpio
sekmadienius, rugpjūčio 3 ir 10, Šv. Tėvas vadovaus vidudienio maldai. „Viešpaties
Angelo“ maldos susitikimas įvyks Bresanonės katedros aikštėje. Ji talpina devynis
tūkstančius žmonių. Dalyvavimas šiuose maldos susitikimuose yra nemokamas ir laisvas,
t.y. be įėjimo bilietų. Tačiau popiežiaus ir susitikimo dalyvių saugumui į katedros
aikštę bus įleidžiami tik užsiregistravę asmenys.
Užsiregistravimo procedūra
gan paprasta. Norintieji dalyvauti privalo nurodyti vardą ir asmens dokumento numerį.
Tačiau pasak vietos vyskupo Wilhelm Egger, jau yra užsiregistravę tiek žmonių, kiek
telpa aikštėje.
Trečias popiežiaus atostogų metu Bresanonėje rengiamas susitikimas
bus uždaras. Trečiadienį, rugpjūčio 6-ąją, Kristaus atsimainymo šventės dieną, Bresanonės
katedroje įvyks Šv. Tėvo susitikimas su kunigais. Į susitikimą yra kviečiami visi
vietiniai ir kaimyninių vyskupijų kunigai, įskaitant jose tarnaujančius kunigus vienuolius.
Popiežius pasakys kalbą ir atsakys į dalyvių jam užduodamus klausimus. Vyskupas Egger
pasakojo, jog vyskupijos kunigai šiuo metu svarsto, kokius klausimus užduoti popiežiui.
Baigiantis
Šv. Tėvo poilsiui Pietų Tirolyje, Bresanonės miestas suteiks Benediktui XVI garbės
pilietybę. Ceremonija įvyks Bresanonės kunigų seminarijoje rugpjūčio 9 dieną.
*
Atostogų
laikotarpiu Popiežius gyvens Bresanonės kunigų seminarijoje, kuri prieš metus šventė
įkūrimo 400 metų jubiliejų.
1607 metais įkurtos seminarijos pradžia buvo labai
kukli. Jos patalpos buvo nedidelės, galinčios priimti tik nuo 14 iki 16 klierikų.
XVIII amžiaus viduryje seminarija buvo perkelta į buvusius piligrimų namus. Ši Bresanonės
vieta tarp Eisako (itališkai, Isarco) upės ir kanalo dar šiandien vadinasi „Kryžiaus
sala“. Tuometinis vyskupas vietoj XII amžiaus rūmų pastatė naują kunigų seminariją,
galinčią priimti net šimtą studentų.
Tačiau karai ir kitos istorijos peripetijos
drumstė Bresanonės kunigų seminarijos gyvenimą iki pat XIX amžiaus trečiojo dešimtmečio.
Jos plėtrai ypač kliudė Imperatoriaus Juozapo II įsakas kandidatus į kunigus rengi
už 80 kilometrų į šiaurę esančiame Insbruke ir prancūzų bei bavarų valdymo laikotarpis,
kuomet seminarija buvo paversta prancūzų ligonine, o paskui kareivinėmis.
XIX
ir XX amžiais Bresanonės kunigų seminarija ėmė garsėti savo dėstytojais. Tarp garsių
seminarijos profesorių ypač pasižymėjo vadinamosios „Trys Brikseno galvos“, vėlesniais
metais tapę vyskupais. Tai Vincentas Gaseras, Brikseno, arba Bresanonės, vyskupas,
Vatikano pirmojo susirinkimo tėvas, uoliai gynęs popiežiaus neklystamumą, Francas
Jozefas Rudigeris, Linco vyskupas ir jos katedros statytojas bei Jozefas Fesleris,
Sankt Piolteno vyskupas ir Vatikano I susirinkimo sekretorius.
Bresanonės kunigų
seminarija Bažnyčiai yra davusi žymių tikėjimo liudytojų. Paminėsime tik du žinomiausius:
tai Kinijos misionierius, iš Tirolio kilęs šv. Juozapas Freinademecas, miręs 1909
metais ir kankinys pal. Otas Noirureris, žuvęs nacių Buchenvaldo koncentracijos stovykloje
1940 metais.
1918 metai buvo lemtingi Bresanonės ir viso Tirolio gyventojams.
Regionas, kaip ir jos teritorijoje esanti istorinė Brikseno (Brixen) vyskupija, buvo
padalytas. Didesnė regiono ir vyskupijos dalis liko Austrijoje. Pietiniai Tirolio
slėniai su vyskupo sostu Briksenu, dabartiniu Bresanone (Bressanone), atiteko Italijai.
Austrijoje likusią Brikseno vyskupijos dalį nuo 1921 metų valdė Insbruko apaštališkasis
administratorius, kuris ir toliau liko pavaldus Briksenui/Bresenonei, o vyskupijos
kunigų seminarija Bresanonėje dar du dešimtmečius rengė kandidatus kunigystei abiems
vyskupijos dalims.
Antras pasaulinis karas Bresanonės kunigų seminarijai atnešė
naujų išbandymų. Dauguma seminarijos teologų buvo pašaukti į karinę tarnybą, o patalpas
užėmė vokiečių kariuomenė. 1945 metais seminarija vėl buvo atidaryta klierikams, o
po dešimtmečio pastatas buvo iš pagrindų perstatytas.
1964 metais Austrijoje
likusioje vyskupijos dalyje buvo įkurta Insbruko vyskupija. Tuo tarpu prie Italijoje
likusios vyskupijos dalies prijungus vokiškai kalbančius Trento vyskupijos regionus
vyskupija buvo pavadinta nauju sudvigubintu ir dvikalbiu vyskupijos vardu „Bolzano-Bressanone/
Bozen-Brixen“.
1989 metais Bresanonės kunigų seminarijos patalpos buvo praplėstos,
suteikiant vietos naujiems teologijos ir sakralinės muzikos institutams bei augančiai
bibliotekai.
„Bolzano-Bressanone“ vyskupas Wilhelm Egger pasakojo Vatikano
Radijui, jog vyskupijai didžiulė garbė priimti popiežių, kuris į Bresanonės kunigų
seminariją sugrįžta jau vienuoliktąjį kartą, tačiau pirmą kartą kaip popiežius. Benediktas
XVI Bresanonės kunigų seminarijoje tikrai galės jaustis kaip namuose, kurios gerai
pažįsta, ypač seminarijos koplyčią ir biblioteką. Tikimės, jog ir šį sykį popiežius
Bresanonės kunigų seminarijoje atras ramybės salą susikaupimui ir maldai, o gal būt
ir kūrybai, taip pat fiziniam ir dvasiniam poilsiui po intensyvios kelionės į Australiją,
- sakė mūsų radijui Bresanonės vyskupas Wilhelm Egger. (sk)