Kijevo kunigaikščio Vladimiro krikšto 1020 metų sukaktis

Kijevo Rusios, o taip pat iš jos save kildinančių Ukrainos ir Rusijos krikščioniškų bendruomenių jubiliejus buvo pažymėtas labai iškilmingai, tačiau nebuvo išvengta ir nesusipratimų bei įtampos.

Iškilmingumo minėjimui suteikė visų pirma faktas, jog į Kijevą šia proga atvyko ir Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, ir Maskvos patriarchas Aleksijus II. Vis dėlto, nebuvo įmanoma nematyti ir nuo seno Ukrainos krikščionis skaldančių nesutarimų.

Kijevo kunigaikščio Vladimiro 988 metais iš Konstantinopolio priimtas krikštas nulėmė šios Europos dalies tolimesnę istorinę raidą – graikų apeigų krikščionybė tapo viso šiaurės rytų Europos regiono tikyba. Po kelių šimtmečių Kijevo politinė reikšmė sumažėjo. Dabartinės Ukrainos teritorija pateko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įtakon, o religinis centras iš Kijevo nugravitavo į politiškai sustiprėjusią Maskvą. Dar vėliu, šešioliktojo amžiaus pabaigoje, nemaža dalis Lenkijos – Lietuvos Respublikos stačiatikių vyskupų sudarė uniją su Romos Bažnyčia, kita dalis liko ištikima Maskvai. Dvidešimtame amžiuje įvyko du skilimai pačios Ukrainos stačiatikių Bažnyčios viduje. Vienas bandymas įkurti autokefalinę Ukrainos Bažnyčią įvyko iškart po Rusijos imperijos žlugimo nesėkmingai bandant sukurti nepriklausomą Ukrainos valstybę. Antras – 1991 metais, kai žlugus Sovietų Sąjungai susikūrė dabartinė nepriklausoma Ukraina. Pastarąjį ketinimą sukurti nacionalinę Ukrainos stačiatikių Bažnyčią rėmė Ukrainos valdžia ir ypač tuometinis prezidentas Kravčiukas. Vis dėlto bandymas nepasisekė - Kijevo metropolito Filareto sprendimui atsiskirti nuo Maskvos patriarchato pritarė tik dalis kunigų ir tikinčiųjų, o Maskvos patriarchatas, savo ruožtu, metropolitą Filaretą ekskomunikavo ir jo vieton paskyrė naują metropolitą. Tad šiandien Ukrainos stačiatikių bendruomenė susideda iš trijų nesutariančių Bažnyčių – Ukrainos autokefalinės Bažnyčios, turinčios apie 1200 parapijų; Kijevo patriarchato, turinčio apie 4 tūkstančių parapijų ir Maskvos patriarchatui lojalios bendruomenės, turinčios apie 11,5 tūkstančio parapijų.

Visos šios Bažnyčios praėjusį savaitgalį minėjo savo istorijos 1020-ąsias metines. Konstantinopolio ir Maskvos patriarchų susitikimas Kijeve teikė vilčių kaip nors sumažinti tarpusavio nesutarimus, tačiau vargu ar viltys pasiteisino, nes iškart po minėjimų kiekvienas savaip interpretavo dviejų patriarchų susitikimą. Pasak vienų, atvykimu į Kijevą, patriarchas Baltramiejus sustiprino Ukrainos stačiatikių nepriklausomybę nuo Maskvos; pasak kitų – pripažino Maskvos patriarchato jurisdikciją.

Kijevo kunigaikščio Vladimiro krikšto 1020 metų sukaktį pažymėjo ir Ukrainos Rytų apeigų katalikai. Didysis arkivyskupas kardinolas Liubomiras Husaras sekmadienio rytą šia proga aukojo Mišias Kijevo Kristaus Prisikėlimo katedroje. (jm)