Pauliaus VI enciklikos „Humanae vitae“ paskelbimo keturiasdešimtosios metinės. Kaltinimai Bažnyčiai ir Šventojo Sosto atstovo spaudai komentaras.

Liepos 25 dieną sukako 40 metų nuo popiežiaus Pauliaus VI enciklikos „Humanae vitae“ paskelbimo. Ir prieš keturis dešimtmečius, kai enciklika buvo skelbiama, ir šiandien ji susilaukia plačių komentarų, provokuoja diskusijas ir kursto emocijas. Pagrindinė tokio susidomėjimo ir anaiptol ne tik pozityvių, gal net dažniau negatyvių reakcijų priežastis yra ta, jog šia enciklika smerkdama abortą, sterilizaciją ir kontracepciją Bažnyčia prieš keturis dešimtmečius ėjo ir šiandien eina prieš sekuliariosios visuomenės srovę.

Kaip tik šį penktadienį, enciklikos „Humanae vitae“ paskelbimo keturiasdešimtųjų metinių dieną, didžiausias Italijos dienraštis „Il Corriere della Sera“ paskelbė mokamą straipsnį – „Atvirą laišką popiežiui“, kurį pasirašo su Bažnyčios mokymu dažnai polemizuojanti organizacija „Katalikai už pasirinkimą“. Atvirame laiške rašoma, jog drausdama abortus ir kontracepciją katalikų Bažnyčia yra kalta dėl skurdo pasaulyje ir dėl AIDS plitimo. Laiško autoriai prašo, kad popiežius Benediktas XVI ištaisytų enciklikos „Humanae vitae“ paskelbimu savo pirmtako Pauliaus VI prieš keturis dešimtmečius padarytą klaidą.

Į šį laišką ir jame pateikiamus kaltinimus reagavo Vatikano spaudos salės direktorius, taip pat ir mūsų radijo direktorius, tėvas Federico Lombardi. Jis pirmiausia pažymėjo, jog laišką pasirašiusioji organizacija garsėja savo nepritarimu ne tik Bažnyčios mokymui apie gyvybės perdavimą, bet ir daugeliui kitų katalikų Bažnyčios mokymo elementų. Nors jie save vadina „katalikais už pasirinkimą“, iš tiesų jų įsitikinimai daugeliu atvejų neturi nieko bendra su katalikų Bažnyčios mokymu.

Tvirtinimas, kad Bažnyčia yra atsakinga už skurdą ir AIDS, yra neteisingas ir įžeidus. Juo labiau, jog šiandien jau plačiai įrodyta, jog vien prezervatyvų dalinimu paremtos kovos su AIDS kampanijos nedavė lauktų rezultatų ir kad sėkminga kova su AIDS visų pirma reikalauja žmonių atsakingumo ugdymo.

Tėvas Lombardi taip pat atkreipia dėmesį į vieną faktą, gana tiksliai charakterizuojantį laiško autorius: kalbant apie gyvybės pardavimą, apie vyro ir moters santykius, atvirame laiške nė vieno karto nepavartotas žodis „meilė“.

Galiausiai tėvas Lombardi primena, jog šiemet gegužės 10 dieną popiežius Benediktas XVI susitiko su tuo metu Romoje vykusio enciklikos „Humanae vitae“ paskelbimo keturiasdešimtosioms metinės skirto suvažiavimo dalyviais. Norint suprasti Pauliaus VI encikliką ir jos pranašišką vertę šiandien, verta pasigilinti į tą dieną prieš du su puse mėnesio pasakytą Benedikto XVI kalbą,- sakė tėvas Lombardi.

Tad ir mes šioje laidoje grįžtame prie tos popiežiaus kalbos:

* * *

Popiežius Benediktas XVI pripažino, kad jo pirmtako Pauliaus VI enciklika, pasisakiusi prieš dirbtinę kontracepciją, vaisingumo atskyrimą nuo lytiškumo ir nuo šeimos, greitai tapo „prieštaravimo ženklu“, neretai blogai suprastu ir interpretuojamu tekstu. Pauliui VI ji kainavo daug skausmingų svarstymų. Tačiau šios enciklikos tekstas taip pat yra drąsos gestas patvirtinant Bažnyčios doktrinos ir tradicijos tęstinumą bei didelio įžvalgumo liudijimas.

Pasak popiežiaus Benedikto XVI, santuokinė meilė čia aprašyta viduje globalaus proceso, neapsiribojančiu dvasios ir kūno skyrimu, trumpai trunkančiu sentimentu, tačiau apimančiu asmens vienybę ir visišką sutuoktinių atsidavimą bei priėmimą vienas kitam, išplaukiančius iš ištikimos ir išskirtinės meilės pažado, duoto su tikra laisve. Kaip tokia meilė galėtų likti uždara gyvybės dovanai, kuri yra neįkainojama dovana? Kaskart kai regime jos atsiradimą, suvokiame Dievo kuriančio veikimo galią, Dievo pasitikėjimą žmogumi ir Jo kvietimą - remiantis stipria viltimi - šiuo būdu kurti ateitį.

Bažnyčios mokymas, - sakė popiežius, - negali atsisakyti kas kartą naujai ir giliai permąstyti pamatinius santuokos ir prokreacijos principus. Raktinis žodis, kuris padeda teisingai suprasti „Humanae Vitae“ turinį, yra meilė. Žmogus yra asmuo, kuris yra vieningas, kurio dvasia ir kūnas nėra atskiri vienas nuo kito. Visas asmuo myli, o ne atskirai jo dvasia arba kūnas. Užmiršus šią vienovę prarandama asmens vertė ir kyla didelis pavojus suvokti žmogaus kūną tik kaip objektą, kurį galima pirkti arba parduoti. Kultūroje, kurioje „turėti“ yra pirmiau už „būti“, žmogaus gyvenimas rizikuoja prarasti vertę. Jei seksualumo naudojimas tampa narkotiku, kuriuo saviems interesams ir troškimams pavergiamas partneris, negerbiant mylimo asmens ritmo, tada jau turi būti ginamas ne tik tikros meilės suvokimas, bet ypač paties asmens orumas. Kaip tikintieji negalime leisti, kad technikos dominavimas kenktų meilės kokybei ir gyvenimo sakralumui.

Per santuokinės meilės vaisingumą moteris ir vyras dalyvauja Dievo kūrybiniame akte. Jų santuokinio gyvenimo ištakose yra abipusiškas „taip“ (vienas kitam), atviras gyvybei. Tai gili tiesa ir ji negali būti anuliuota metų tėkmėje vis besikeičiančių teorijų, kartais tarpusavyje prieštaringų. Prigimtinis įstatymas, kuris yra asmenų ir tautų lygybės pripažinimo pagrindas, yra vertas būti pripažintu šaltiniu, įkvepiančiu sutuoktinių santykius jų atsakomybėje gimdant vaikus. Gyvybės perdavimas yra įrašytas į prigimtį ir jos įstatymai yra nerašyta taisyklė, į kurią visi turėtų atsižvelgti. Kiekvienas bandymas tai ignoruoti lieka sterilus savyje ir nekuria ateities.

Turime skubiai vėl iš naujo atskleisti, - sakė popiežius Benediktas, - sąjungą tarp proto ir meilės. „Protas moko meilę, o meilė apšviečia protą. Jei protas atsiverčia į meilę, jei meilė išlieka proto ribose, tada jie kartu gali pagimdyti kažką labai didelio“, - cituodamas vieno viduramžių mokytojo žodžius sakė Šventasis Tėvas ir klausė: - kas yra tas „kažkas didelio“? Tai atsakomybė už gyvybę, kuri padaro vaisinga dovaną, duodamą vienas kitam. Jokia mechaninė technika negali pakeisti meilės akto, kuriame dalyvauja sutuoktiniai ir kuris yra didesnės paslapties ženklas.

Šventasis Tėvas apgailestavo, kad vis dažniau patiriama, jog paaugliai neturi korektiško gyvybės paslapties ir savo veiksmų pasekmių supratimo. Jis linkėjo, kad jaunuoliai suprastų meilę ir jai pasiruoštų adekvačiu seksualiniu auklėjimu, nepasiduodant apgaulingoms mintims, kurios trukdo suvokti tiesos esmę.

Skleisti klaidingas iliuzijas meilės srityje, apgaudinėti dėl jų atsakomybės tuos, kuriems ji tenka su jų seksualumo realizavimu nedaro garbės visuomenei, kuri sakosi veikianti pagal laisvės ir demokratijos principus. Laisvė turi žengti kartu su tiesa, nevengiant atsakomybės. Be šių dalykų žmonių bendruomenė neauga ir lieka pavojuje patekti į egoizmo ratą.

„Humanae Vitae“ mokymas nėra lengvas, - savo pasisakymo pabaigoje sakė popiežius, - tačiau atitinka pamatinę struktūrą, per kurią gyvybė yra perduodama nuo pat pasaulio sukūrimo. (2008-05-10)