Biblijos mylėtojams - Codex Sinaiticus internete

Dar 2005 metais buvo paskelbtas ambicingas projektas: „Sinajaus kodekso“ -„Codex Sinaiticus“ - vieno iš seniausių Biblijos tekstų pasaulyje, publikavimas internete. Nuo ketvirtadienio, liepos 24 dienos, Biblijos tyrinėtojai, ekspertai ir mėgėjai, turi galimybę virtualiai „pavartyti“ pirmąją teksto dalį.

Codex Sinaiticus - Sinajaus kodeksas datuojamas maždaug IV amžiaus viduriu, 350 metais. Kai kurie tyrinėtojai kalba apie 330 metus. Šiam kodeksui prilygsta tik „Vatikano kodeksas“. Abu kodeksai yra seniausi krikščionių kanoninių raštų didelės apimties rinkiniai. Visi šiuolaikiniai kritiniai Biblijos vertimai atsižvelgia į šių kodeksų tekstus. Yra ir senesnių Biblijos fragmentų, tačiau tik keliolikos, kelių lapų ar tik kelių eilučių apimties, tad, nors ir labai vertingi, nepateikia visumos. Yra iškelta hipotezė, kad Vatikano ir Sinajaus kodeksai yra vieninteliai likę Biblijos egzemplioriai iš imperatoriaus Konstantino laikų. Yra likę žinių, kad šis imperatorius buvo liepęs paruošti 50 Biblijos egzempliorių, kuriuos ketino dovanoti įvairioms Konstantinopolio bažnyčioms. Remiantis kai kuriais bendrais akcentais – kaligrafija, dekoratyviniais elementais, teksto analize - tvirtinama, kad abu kodeksai galėjo priklausyti šiai Biblijų grupei.

Sinajaus Kodeksas, taip vadinamas todėl, kad daug amžių saugotas garsiajame Sinajaus kalno šv. Kotrynos vienuolyne Egipte, taip pat yra nukentėjęs ir dalis teksto yra prarasta (arba dar nerasta). Vis dėlto turimuose 346 su puse lapuose yra pusė Senojo Testamento ir visas Naujasis Testamentas. Taip pat du ankstyvieji krikščioniškos literatūros raštai: „Barnabo laiškas“ ir „Hermo ganytojas“. Manoma, kad pilna Sinajaus Kodekso versija galėjo būti 730 lapų apimties.

Kiekvienas lapas yra 43 centimetrų aukščio ir 38 centimetrų pločio. Didžiojoje daugumoje lapų ranka rašytas tekstas graikų kalba pateiktas keturiais stulpeliais, išskyrus kai kurias knygas, kurios perrašytos dviem stulpeliais.

Reikšminga yra tai, kad virtualiame projekte Sinajaus Kodekso dalys po ilgo laiko vėl bus suvienytos, mat šiuo metu didžioji kodekso dalis saugoma Britų nacionalinėje bibliotekoje Londone, dar po kelis, keliolika ar keliasdešimt fragmentų saugoma Leipcigo universitete Vokietijoje, Sinajaus kalno šv. Kotrynos vienuolyne Egipte ir Nacionalinėje Rusijos bibliotekoje Sankt Peterburge.

Sinajaus Kodeksas iš užmaršties buvo iškeltas žymaus 19 amžiaus vokiečių Biblijos tyrinėtojo Constantin von Tischendorf (1815-1874). Pastarasis, ieškodamas senų manuskriptų, 1844 lankėsi Sinajaus vienuolyne ir netikėtai užtikęs dalį Sinajaus Kodekso lapų suprato radinio vertę.

Su didelėm pastangom von Tischendorf išgavo iš Sinajaus vienuolyno vienuolių leidimą atrastą teksto dalį, 43 lapus, nugabenti į Vokietiją, į Leipcigą. Čia pasirūpino jų publikavimu. Tyrinėtojas grįžo į Sinajaus vienuolyną dar du kartus. 1853 metų paieškos buvo nesėkmingos, tačiau 1859 metais jis rado didžiąją dalį šiandien turimo Sinajaus Kodekso teksto. Prireikė daug pastangų, kol vienuoliai leido išgabenti ir šią kodekso dalį. Tačiau išsiruošęs į trečiąją kelionę į Sinajaus vienuolyną, von Tischendorf turėjo įtakinga globėją ir rėmėją – Rusijos carą Aleksandrą II. Po derybų vienuoliai leido vokiečių tyrinėtojui pasiskolinti ir išgabenti manuskriptą, nors tuo metu ir patys jau puikiai suprato jo vertę. Rankraštis buvo atgabentas į Sankt Peterburgą. 1862 metais čia buvo publikuota jo litografinė faksimilė.

Dar po kelerių metų, 1869-aisiais, Sinajaus Kodeksas buvo vienuolių dovanotas carui, caras vienuolynui pervedė tais laikais nemenką 9 000 rublių sumą. Vis dėlto dar ne visos šio sandėrio aplinkybės yra žinomos. Sinajaus vienuoliai vėliau tvirtino, jog rankraštis išgabentas neteisėtai. Tačiau 2006 metais atliktų tyrimų Rusijos archyvuose metu buvo rasti dokumentai, kurie rodo, jog vis dėlto rankraštis išgabentas gavus vienuolių sutikimą.

Sinajaus Kodekso kelionė nesibaigė ir Rusijoje. 1933 metais jau komunistinė Rusijos valdžia, ne be gerai žinomų ideologinių motyvų, nusprendė, kad jiems tokio nepaprastos vertės krikščionybės dokumento nereikia ir pardavė jį vienam Londono antikvarui už 100 000 svarų. Taip kodeksas atkeliavo į Angliją ir, galų gale, į Britų muziejų. Sankt Peterburge liko tik 5 lapai, palikti čia kaip pavyzdžiai.

1975 metais, vykdant restauracijos darbus, Sinajaus vienuolyne buvo rasti dar keli Sinajaus Kodekso lapai.

Internetinėje svetainėje bus pateikti didelės rezoliucijos Sinajaus Kodekso lapų atvaizdai, ištikimai perteikiantys visas korekcijas, pastabas, pabrėžimus ir pažeidimus. Kitaip tariant detales, kurių ir pats geriausias Biblijos vertimas negali atstoti.

Neabejotina, kad virtualus ir visiems nemokamai prieinamas Sinajaus Kodekso projektas bus labai naudingas Biblijos tyrinėtojams. Mat dabar daugeliu atvejų jie gali pavartyti tik Sinajaus Kodekso faksimilinį leidimą, kuris yra brangus ir retas, sunkiai atrandamas mažesnėse bibliotekose. Prie originalių kodekso lapų, žinant jų amžių ir vertę, leidžiama prisiliesti tik labai išskirtinėmis progomis ir su labai gerai pagrįstais moksliniais motyvais.

Kol kas numatyta publikuoti šiek tiek virš šimto Sinajaus Kodekso lapų, o iki 2009 metų liepos visus likusius. Susidomėję Sinajaus Kodeksą gali rasti čia: www.e-manuscripts.org ir www.codex-sinaiticus.net