Belgrado katalikų arkivyskupas apie Karadžičiaus suėmimą

Karo nusikaltimais ir genocidu kaltinamo Bosnijos serbų lyderio Radovano Karadžičiaus suėmimas tarptautinėje spaudoje komentuojamas kaip žingsnis, priartinantis Serbijos priėmimą į Europos Sąjungą. Pačioje Serbijoje ir serbiškoje Bosnijos Hercegovinos dalyje nuomonės nevienodos – nuo pasitenkinimo, kad pagaliau suimtas asmuo, atsakingas už tūkstančių žmonių nužudymą, iki nacionalistų piktinimosi dėl nuolaidžiavimo serbų tautai svetimiems Vakarams. Ką apie tai mano nedidelė serbų katalikų bendruomenė? Į šį klausimą italų katalikų žinių agentūrai SIR atsakė Belgrado katalikų arkivyskupas Stanislav Hočevar.

Šiuo metu iš beveik vienuolikos milijonų Serbijos gyventojų, katalikų Bažnyčiai priklauso tik apie pusė milijono. Serbijoje veikia septynios katalikų vyskupijos, su beveik trimis šimtais parapijų. Serbų dauguma, kaip žinoma, priklauso ortodoksų Bažnyčiai – Serbijos patriarchatui.

Pasak Belgrado katalikų arkivyskupo, serbų tauta privalo išgydyti praeities žaizdas ir atsiverti ateičiai. To reikia ne tik dėl to, kad tokias sąlygas kelias Europos Sąjunga, bet vidinio atsinaujinimo, dvasinio „katarsio“ reikia pačiai serbų tautai. Tad ir Karadžičiaus suėmimas šiame kontekste yra svarbus įvykis ne tik dėl to, kad jo reikalavo tarptautinė bendruomenė, bet pirmiausia patiems serbams, ypač jaunajai kartai, nenorinčiai būti praeities įkaite.

Serbija turi taip pat atrasti savąjį pašaukimą būti Rytų ir Vakarų dialogo vieta. Mes gyvename kultūrų ir didžiųjų tradicijų kryžkelėje, tačiau mums trūksta tarpusavio komunikavimo,- kalbėjo arkivyskupas. Trūksta susisiekimo tikrąją to žodžio prasme – Serbijoje, Juodkalnijoje, Kosove, Albanijoje palyginti prastai išvystyta kelių infrastruktūra. Tačiau dar labiau trūksta komunikavimo tarp šiame regione vieni šalia kitų gyvenančių katalikų, ortodoksų ir musulmonų. Taip pat ir platesniu tarptautiniu mastu pasigendame noro vieniems kitus geriau pažinti, megzti ryšius.

Galiausiai Belgrado katalikų arkivyskupas skundėsi, kad Serbijos katalikų bendruomenė jaučiasi izoliuota nuo kitų šalių, kur katalikai sudaro daugumą. Mes esame tarsi užmiršti. Nieks mūsų nemini kai europiniu mastu kalbama apie ekumeninį dialogą, nesistengiama panaudoti mūsų turimo potencialo. Esame neturtinga bendruomenė ir tikimės kitų šalių katalikų supratimo ir solidarumo. Tačiau pats svarbiausias dalykas, kurį reikia keisti Vakarų šalyse – tai šiuo metu paplitęs antiserbiškas išankstinis nusistatymas, nuo kurio neteisingai kenčiame ir mes, Serbijos katalikai, ir visa šios šalies visuomenė. (jm)