2008-07-22 08:29:18

Tarpreliginė konferencija Madride: deklaracija


Liepos 18 dieną Madride baigėsi „Pasaulinė konferencija apie dialogą“. Ją organizavo Pasaulinė musulmonų lyga, rėmė Saudo Arabijos karalius Abdullah Bin Abdul Aziz Al-Saud.

Konferencijoje dalyvavo virš 200 dalyvių. Jie atstovavo ne tik monoteistines religijas, bet ir kitas, budizmą bei induizmą. Kardinolas Jean-Louis Tauran, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas, atstovavo Romos katalikų Bažnyčią. Pranešimą skaitė taip pat Miguel Guixot, Popiežiškojo arabų ir islamo studijų instituto rektorius.

Kardinolas Tauran kalbėjo baigiamojoje sesijoje, apibendrindamas trijų dienų įspūdžius. Visų pirma jis konferencijos dalyviams perdavė popiežiaus Benedikto XVI sveikinimus, pridurdamas, jog Šventasis Tėvas su dideliu atidumu domėjosi Madrido konferencija. Kardinolas Tauran pakartojo popiežiaus įsitikinimą, jog tiesa ir meile paremtas dialogas yra geriausias kelias skirtingų religijų išpažinėjams prisidėti prie visos žemės tautų harmonijos, laimės ir taikos.

Per šias konferencijos dienas tapo akivaizdu, kad yra įmanoma susitikti, žiūrėti vienas į kitą, gerbti kito tikėjimą, išmokti eiti dialogo keliu nauju būdu. Naujos draugystės buvo užmegztos, kilo naujos idėjos, - sakė kardinolas Tauran.

Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas pabrėžė religijos laisvės svarbą: darbe, viešoje erdvėje. Jis taip pat minėjo žinojimo ir auklėjimo svarbą skirtingų religijų santarvei: viena vertus, reikia abipusio pažinimo, paruošiant mokyklose ir universitetuose objektyvias pažintines programas apie religiją. Kita vertus, reikia pagarbios nuostatos vienas kito atžvilgiu, reikia ugdyti tikinčiuosius.

Manau, kad palikdami Madridą jaučiame didesnį pasitikėjimą ateitimi, (...) nors mūsų laukia dar ilga kelionė, - sakė kardinolas.

Liepos 18 dieną paskelbtas baigiamasis konferencijos dokumentas, pavadintas „Madrido deklaracija“. Reikšminga tai, kad joje primenami visos tarptautinės bendruomenės lygiu žinomi dokumentai: Jungtinių Tautų Organizacijos pareiškimai, kuriuose minimi taikos ir darnaus sambūvio principai. Tai, pavyzdžiui, 1994-ųjų metų JTO generalinės asamblėjos deklaracija apie toleranciją arba 2001-ųjų Dialogo tarp civilizacijų metų deklaracija.

Tarp visų religijų išpažinėjams priimtinų principų įrašytas ir šis: „Dialogas yra vienas iš esmingiausių dalykų. Tai svarbiausia priemonė vienas kito pažinimui, bendradarbiavimui, interesų apsikeitimui ir tiesos realizavimui, prisidedant prie visos žmonijos laimės“.

Didelė Madrido deklaracijos dalis skiriama terorizmo pasmerkimui, pabrėžiant, jog tai yra universalus fenomenas, su kuriuo turi kovoti visi. Deklaracijoje pritariama tarptautinio kovos su terorizmu dokumento idėjai.

Kokie yra „Madrido konferencijos“ vertinimai? Daug balsų sveikina šią iniciatyvą ir mano, jog tai yra tikras musulmonų valios eiti dialogo keliu ženklas. Pažymimi, kad ir tokie akcentai: į konferenciją pakviesti ne tik krikščionys ir žydai, kurie musulmonų akyse yra klystantys, tačiau vis dėlto turintys Knygą (Bibliją) ir Abraomo tikėjimą, bet ir induistai bei budistai, kurie musulmonams yra „stabmeldžiai“. Tad kvietimas dialogui ir jiems liudytų, teigiama, tam tikrą musulmonų žingsnį į priekį. Dar kiti pastebi, kad neregėtas dalykas, jog Saudo Arabijos televizija transliuotų ilgoką interviu su žydu, pasakojančiu apie Abraomo vaikų tikėjimą. Treti priduria, kad toje pat televizijoje transliuoti karaliaus Abdullah vaizdai, sėdinčio kartu su kitų religijų atstovais, kai kam atrodo tikras perversmas.

O kritikai primena, jog norint plėtoti dialogą, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs pačių. Tad Pasaulinės Bažnyčių tarybos, vienijančios virš 300 Bažnyčių ir bendruomenių, taip pat pasiuntusios savo atstovus į konferenciją Madride, komunikate rašoma, jog konferencija sveikintina ir tuoj pat priduriama: „Islamas yra valstybinė religija Saudo Arabijos karalystėje, kurios teritorijoje nemusulmonų religiniai simboliai ir tikėjimai yra uždrausti“. Dar kiti Saudo Arabijos monarcho iniciatyvoje regi siekį tapti visą musulmonų pasaulį atstovaujančiu lyderiu ar tiesiog pagerinti islamo įvaizdį Vakaruose.

Buvo kritikos balsų ir iš pačių konferencijos dalyvių dėlto, kad „Madrido deklaracijos“ tekstas per daug įtakotas musulmonų pusės, per mažai derintas su kitų religijų atstovais. (rk)








All the contents on this site are copyrighted ©.