Liepos 18 dieną Madride baigėsi „Pasaulinė konferencija apie dialogą“. Ją organizavo
Pasaulinė musulmonų lyga, rėmė Saudo Arabijos karalius Abdullah Bin Abdul Aziz Al-Saud.
Konferencijoje
dalyvavo virš 200 dalyvių. Jie atstovavo ne tik monoteistines religijas, bet ir kitas,
budizmą bei induizmą. Kardinolas Jean-Louis Tauran, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo
tarybos pirmininkas, atstovavo Romos katalikų Bažnyčią. Pranešimą skaitė taip pat
Miguel Guixot, Popiežiškojo arabų ir islamo studijų instituto rektorius.
Kardinolas
Tauran kalbėjo baigiamojoje sesijoje, apibendrindamas trijų dienų įspūdžius. Visų
pirma jis konferencijos dalyviams perdavė popiežiaus Benedikto XVI sveikinimus, pridurdamas,
jog Šventasis Tėvas su dideliu atidumu domėjosi Madrido konferencija. Kardinolas Tauran
pakartojo popiežiaus įsitikinimą, jog tiesa ir meile paremtas dialogas yra geriausias
kelias skirtingų religijų išpažinėjams prisidėti prie visos žemės tautų harmonijos,
laimės ir taikos.
Per šias konferencijos dienas tapo akivaizdu, kad yra įmanoma
susitikti, žiūrėti vienas į kitą, gerbti kito tikėjimą, išmokti eiti dialogo keliu
nauju būdu. Naujos draugystės buvo užmegztos, kilo naujos idėjos, - sakė kardinolas
Tauran.
Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas pabrėžė religijos
laisvės svarbą: darbe, viešoje erdvėje. Jis taip pat minėjo žinojimo ir auklėjimo
svarbą skirtingų religijų santarvei: viena vertus, reikia abipusio pažinimo, paruošiant
mokyklose ir universitetuose objektyvias pažintines programas apie religiją. Kita
vertus, reikia pagarbios nuostatos vienas kito atžvilgiu, reikia ugdyti tikinčiuosius.
Manau, kad palikdami Madridą jaučiame didesnį pasitikėjimą ateitimi, (...)
nors mūsų laukia dar ilga kelionė, - sakė kardinolas.
Liepos 18 dieną paskelbtas
baigiamasis konferencijos dokumentas, pavadintas „Madrido deklaracija“. Reikšminga
tai, kad joje primenami visos tarptautinės bendruomenės lygiu žinomi dokumentai: Jungtinių
Tautų Organizacijos pareiškimai, kuriuose minimi taikos ir darnaus sambūvio principai.
Tai, pavyzdžiui, 1994-ųjų metų JTO generalinės asamblėjos deklaracija apie toleranciją
arba 2001-ųjų Dialogo tarp civilizacijų metų deklaracija.
Tarp visų religijų
išpažinėjams priimtinų principų įrašytas ir šis: „Dialogas yra vienas iš esmingiausių
dalykų. Tai svarbiausia priemonė vienas kito pažinimui, bendradarbiavimui, interesų
apsikeitimui ir tiesos realizavimui, prisidedant prie visos žmonijos laimės“.
Didelė
Madrido deklaracijos dalis skiriama terorizmo pasmerkimui, pabrėžiant, jog tai yra
universalus fenomenas, su kuriuo turi kovoti visi. Deklaracijoje pritariama tarptautinio
kovos su terorizmu dokumento idėjai.
Kokie yra „Madrido konferencijos“ vertinimai?
Daug balsų sveikina šią iniciatyvą ir mano, jog tai yra tikras musulmonų valios eiti
dialogo keliu ženklas. Pažymimi, kad ir tokie akcentai: į konferenciją pakviesti ne
tik krikščionys ir žydai, kurie musulmonų akyse yra klystantys, tačiau vis dėlto turintys
Knygą (Bibliją) ir Abraomo tikėjimą, bet ir induistai bei budistai, kurie musulmonams
yra „stabmeldžiai“. Tad kvietimas dialogui ir jiems liudytų, teigiama, tam tikrą musulmonų
žingsnį į priekį. Dar kiti pastebi, kad neregėtas dalykas, jog Saudo Arabijos televizija
transliuotų ilgoką interviu su žydu, pasakojančiu apie Abraomo vaikų tikėjimą. Treti
priduria, kad toje pat televizijoje transliuoti karaliaus Abdullah vaizdai, sėdinčio
kartu su kitų religijų atstovais, kai kam atrodo tikras perversmas.
O kritikai
primena, jog norint plėtoti dialogą, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs pačių. Tad
Pasaulinės Bažnyčių tarybos, vienijančios virš 300 Bažnyčių ir bendruomenių, taip
pat pasiuntusios savo atstovus į konferenciją Madride, komunikate rašoma, jog konferencija
sveikintina ir tuoj pat priduriama: „Islamas yra valstybinė religija Saudo Arabijos
karalystėje, kurios teritorijoje nemusulmonų religiniai simboliai ir tikėjimai yra
uždrausti“. Dar kiti Saudo Arabijos monarcho iniciatyvoje regi siekį tapti visą musulmonų
pasaulį atstovaujančiu lyderiu ar tiesiog pagerinti islamo įvaizdį Vakaruose.
Buvo
kritikos balsų ir iš pačių konferencijos dalyvių dėlto, kad „Madrido deklaracijos“
tekstas per daug įtakotas musulmonų pusės, per mažai derintas su kitų religijų atstovais.
(rk)