Penktadienį po pietų popiežius dalyvavo Kryžiaus kelio pradžioje; pavakare susitiko
su „klydusiu“ jaunimu.
Penktadienį po pietų vietos laiku (Lietuvos laiku 8 val. ryto), popiežius Benediktas
XVI dalyvavo jaunimo Kryžiaus kelio pradžioje. Kryžiaus kelias yra neatskiriamas Pasaulio
jaunimo dienų elementas nuo pat šių didžiųjų jaunimo susitikimų tradicijos pradžios.
Jaunimo eisena Sidnėjaus gatvėmis prasidėjo prie katedros. Popiežius dalyvavo Kryžiaus
kelio pradžioje, tačiau pats su jaunimu nėjo. Kol jaunimas nešė kryžių Sidnėjaus gatvėmis,
popiežius buvo katedros kriptoje ir jaunimo eiseną stebėjo televizoriaus ekrane.
Kitas
popiežiaus apaštališkosios kelionės penktadienio programos renginys vyko Sidnėjaus
universiteto koplyčioje. Pusė septynių vakaro universitete prasidėjo popiežiaus susitikimas
su universiteto vadovaujama jaunimo socialinės reabilitacijos bendruomene. Su popiežiumi
susitiko jauni žmonės, praeityje turėję problemų su narkotikais, alkoholiu, įvykdę
nusikaltimų, dalyvaujantys reabilitacijos programoje „Alive“.
Jiems sakytą
kalbą popiežius pradėjo klausimu: ką reiškia būti gyvam? Ką reiškia gyventi? Kristus
kitados pasakė: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų“ (Jn
10, 10). Panašiai Senajame Testamente kalbėjo ir Mozė: „padėjau prieš tave gyvenimą
ir mirtį, palaiminimus ir prakeikimus. Rinkis gyvenimą, kad tu ir tavo palikuonys
būtumėte gyvi, mylėdami Viešpatį, savo Dievą, jo balso klausydami ir jam atsiduodami.
Nes tai reiškia tau gyvenimą“. (Įst 30, 19-20). Tačiau žmonės dažnai garbina ne Viešpatį,
bet „kitus dievus“ – materialines gėrybes, savanaudišką meilę ir valdžią.
Kad
žmogus gyventų, jam reikia maisto,- kalbėjo popiežius. Tačiau kai leidžiamės užvaldomi
godumo, kai nenorime pasidalinti tuo ką turime su nieko neturinčiu badaujančiu žmogumi,
materialinės gėrybės tampa stabais, veda ne į gyvenimą, bet į mirtį.
Panašiai
yra ir su meile. Meilė tai mūsų žmoniškumo išsipildymas. Kai mylime, labiausiai išsiskleidžia
mūsų žmoniškumas. Tačiau dažnai žmogui atrodo, kad jis myli, o iš tiesų jis tik dega
aistra turėti, valdyti kitą žmogų. Tai ne meilė, o tik savo aistros patenkinimas.
Ji veda ne į gyvenimą, bet į mirtį.
Dievas mums suteikė galią tvarkyti mus
supantį pasaulį. Atsakingai ja naudodamiesi mes galime nuolat gerinti savo ir kitų
žmonių gyvenimą. Dėl to visoms žmonių bendruomenėms reikalingi išmintingi vadovai.
Tačiau mes esame gundomi nekreipti dėmesio į kitų poreikius, egoistiškai žiūrėti tik
savo naudos, nepaisyti nei kitų žmonių, nei mus supančios gamtos. Šitaip valdžia tampa
stabu. Veda ne į gyvenimą, bet į mirtį.
Tad ką daryti? Kaip išsivaduoti iš
pražūtin vedančio kelio ir pasukti į gyvenimo kelią? – klausia popiežius ir atsako,
primindamas Kristaus palyginimą apie sūnų palaidūną. Daugeliui jūsų teko asmeniškai
išgyventi tą patirtį, apie kurią kalba Kristus palyginime, padaryti dalykų, dėl kurių
vėliau teko gailėtis. Jūs galbūt rinkotės tai, kas iš pradžių atrodė patrauklu, tačiau
greit atėjo nusivylimas ir nepasitenkinimas. Dažnai alkoholis ar narkotikai atrodo
kaip priemonė padedanti pabėgti nuo sunkumų. Jūs supratote ėję mirties keliu ir sugebėjote,
kaip Kristaus palyginimo jaunuolis, grįžti į gyvenimo kelią.
Atgauta laisvė
jus įpareigoja. Jūs privalote būti vilties skelbėjai tiems bendraamžiams, kurie yra
pakliuvę į panašius sunkumus. Jūs galite juos įtikinti, nes per jus bylos tikra laisvę
atgavusio žmogaus patirtis. Visos Evangelijos pasakoja, jog Jėzus nuoširdžiai mylėjo
klystančius žmones. Ir jie jį mylėjo, suprasdami, kad juos išvadavo gydantis Jėzaus
žodis. Iš mirties kelio grįžę į gyvenimo kelią, jie buvo uolūs Jėzaus mokiniai. Jūs
irgi galite sekti jų pėdomis. Jėzui jūs ypatingai artimi, nes nusprendėte pas jį sugrįžti,-
kalbėjo popiežius reabilitacijos programoje „Alive“ dalyvaujantiems jaunuoliams. (jm)