Jau mėnesį Saragosoje, Ispanijoje, veikia pasaulinė paroda „Expo 2008“, kurios tema
yra „Vanduo ir tvari plėtra“.
Virš 100 valstybių įrengė savo paviljonus, tarp
jų Lietuva ir, kaip jau buvome pranešę, Šventasis Sostas. Beje, Lietuvos ir Šventojo
Sosto paviljonai yra greta vienas kito.
Šventojo Sosto paviljonas užima 550
kvadratinių metrų plotą. Jame lankytojai ras 38 meno kūrinius iš Vatikano bei Ispanijoje
esančių muziejų, tarp jų El Greco „Kristaus krikštą“, senovinius sarkofagus, didelį
vaizdais išpuoštą 15 amžiaus kilimą bei kitus eksponatus. Visi eksponatai yra susiję
su vandeniu – ar tai būtų krikšto vanduo, pilamas ant Kristaus galvos, ar sarkofago
bareljefo vaizduojamas epizodas, kada Mozė su savąja tauta eina Raudonosios jūros
dugnu.
Bendra Šventojo Sosto paviljono tvarka lankytojui pasiūlo trijų temų
apmąstymą krikščioniško dvasingumo perspektyvoje. Pirmoji tema yra „vanduo, gyvybė
ir viltis“, antroji „vanduo ir menas Išganymo istorijoje“, o trečioji „vanduo, gėris
visų ir visiems“.
Kaip Šventojo Sosto paviljono programos dalis Saragosoje
šiomis dienomis, liepos 10-12 dienomis, vyko tarptautinis kongresas „Ekologinis klausimas:
žmogus pasaulyje“.
Bažnyčios socialinėje doktrinoje į ekologiją, tad ir konkrečiai
į su vandeniu susijusias problemas, žiūrima remiantis Šventojo Rašto pateikiamomis
įžvalgomis apie Kūrėjo, žmogaus ir likusios kūrinijos santykius.
Viena iš
pamatinių Šventojo Rašto nuostatų yra ta, kad gamta yra sukurta žmogui ir dėl žmogaus,
tai yra žmonijai duota Dievo dovana. Tad žmogus, krikščioniškoje perspektyvoje, turi
teisę naudoti gamtą. Tačiau iš tos perspektyvos, suteikiančios teises, taipogi kyla
ir ribos žmogaus veikimui. Jei gamta yra Dievo dovana žmonijai, tai žmogus nėra absoliutus
gamtos savininkas, galintis daryti ir elgtis su ja kaip tik nori. Jei Dievas davė
gamtą visoms žmonių kartoms, tai iš to išplaukia pareiga dabartinei kartai galvoti
ne tik apie savo, bet ir apie būsimųjų kartų poreikius, apie tai, kokią žemę, orą
ir, galų gale, vandenį jiems paliks.
Svarbu pažymėti, kad tokia Bažnyčios
nuostata išvengia dviejų kraštutinumų. Viena vertus, gamtos sudievinimo ir ekologijos
suabsoliutinimo, devalvuojančius žmogaus vertę, pačią žmoniją suvokiant kaip pasaulio
„užkratą“. Antra vertus, išvengiama taip pat tik naudotojiško ir instrumentinio požiūrio
į gamtą, pasižyminčiu beatodairišku egoizmu ir pasekmių nepaisymu.
Tad, grįžtant
prie vandens temos, kiekvienas asmuo turi teisę į vandenį, nes be to neįmanoma išgyventi,
kitaip tariant, neįmanoma asmens teisė gyventi. Valstybės privalo užtikrinti šios
teisės įgyvendinimą. Žmogus turi teisę naudoti vandenį žemės ūkio ir industrinei veiklai.
Tačiau taip pat pareigą išlaikyti vandenį švarų, nesunaikinti vandens apykaitos sistemų,
„neatimti“ vandens iš kitų kūrinių, kuriems jo taip pat reikia.
Pirmadienis,
liepos 14-oji, tarptautinėje parodoje Expo 2008 bus „Šventojo Sosto diena“, kada Šventojo
Sosto paviljonui bus skirtas išskirtinis dėmesys. („Lietuvos diena“ buvo birželio
23 dieną). Tikimasi, kad tai bus proga dar kartą sudominti lankytojus, tačiau ir iki
šiol jų netrūko. Anot skelbtų duomenų, kasdien Šventojo Sosto paviljoną per pirmas
dvi savaites lankė apie pusšešto tūkstančio lankytojų. (rk)