2008-07-08 17:17:42

Motinos nešiotojos ir teisė į vaiką


Prancūzijoje kyla karštos diskusijos dėl dar vienos bioetinės temos: dėl motinų nešiotojų įteisinimo. Kitaip tariant, ar įstatymiškai leisti moteriai išnešioti ir pagimdyti į jos gimdą įsodintą vaisių, kurį vėliau ji atiduotų tai porai, kuri jos paprašė tokios paslaugos.

Pavyzdžiui, jei poroje moteris negalėtų pati išnešioti vaiko, tada būtų rasta motina nešiotoja, kuri tai pasiryžtų padaryti už ją, nors vaisiaus genetiniais tėvais išliktų pora. Įmanomi ir kiti atvejai: motina nešiotoja priimtų vaisių, kurio tik vienas būsimas tėvas tuo pat metu būtų ir genetinis tėvas (kitas tėvas būtų anoniminis kiaušialąstės arba spermos donoras).

Motinų nešiotojų paslaugos šalininkai teigia, kad tai būtų vienas iš kovos su nevaisingumu instrumentų, prilygintinas kitoms medicininėms technikoms, kuriomis padedama vaikų susilaukti negalinčioms poroms, alternatyva įsivaikinimui. Tokia galimybė, pasak jų, suteiktų laimę ne vienai porai, kurios dabar priverstos šios paslaugos ieškoti kitose šalyse, o vėliau turi daugybę problemų bandant vaiką/us „legalizuoti“ Prancūzijoje (Dominique ir Sylvie Menesson byla).

Birželio 26 dieną senatorių grupė pasiūlė įteisinti „(vaiko) išnešiojimą kitam“, įvardijant taip pat eilę griežtų sąlygų. Pavyzdžiui, užtikrinti, kad vaiko išnešiojimas būtų skirtas tik nevaisingoms poroms, kad būsimi tėvai būtų heteroseksuali ir stabili pora (susituokusi ar galinti įrodyti, jog kartu gyvena bent dvejus metus), reziduojanti Prancūzijoje. Bent vienas asmuo iš poros – moteris arba vyras - turės būti genetinis išnešiojamo vaisiaus tėvas. Motina nešiotoja turės būti pagimdžiusi bent jau vieną vaiką ir negalės būti genetinė nešiojamo vaisiaus motina, kitaip tariant, apvaisintas kiaušinėlis negalės būti jos, jis jai turės būti implantuotas.

Oficialiai motinai nešiotojai negalės būti užmokama už paslaugą, tačiau jai galės būti sumokėta „kompensacija“ už su nėštumu susijusias išlaidas, nepadengtas socialinio draudimo.

Išlaikomas taip pat principas, kad „motina yra ta, kuri gimdo“: motina nešiotoja panorėjusi galės pasilikti pagimdytą kūdikį ir niekas negalės jos priversti jo atsisakyti – su sąlyga, kad tokį sprendimą ji turi padaryti per kelias dienas tuoj po gimdymo, o ne vėliau.

Senatorių pasiūlymui netrūksta nei rėmėjų, nei kritikų. Pastarieji klausė, ar tikrai „išnešiojimas kitam“ netaps prekyba, kaip ir moters kiaušialąstės; kas spręs ir kokį sprendimą priims, jei staiga paaiškės, kad vaikas turi negalią ar motinos nešiotojos gyvybei iškilo pavojus? Kas bus nuspręsta, jei gimęs vaikas staiga neatitiks jo pageidavusios poros lūkesčių?

Keletą pastabų pateikė ir Rouen arkivyskupas Jean-Charles Descubes, Prancūzijos vyskupų konferencijos tarybos šeimos ir socialiniams reikalams pirmininkas.

Įvade arkivyskupas rašo, jog vaikų sulaukti negalinčių porų kančia neturi būti ignoruojama. Tačiau taip pat reikia būti dėmesingiems pasekmėms, kurias turės vaiko išnešiojimas kitiems mūsų suvokimui apie porą, apie vaiką ir jo vietą šeimoje. Jis išryškino tris punktus.

Pirma, motinystės ir gimti turinčio vaiko atskyrimo pasekmės. Trijų tipų motinystė čia yra sujungta ir tuo pat metu atskiriama: motinystė tos, kuri suteikia kiaušialąstę, kuri gimdo ir kuri augina vaiką. Šių trijų aspektų atskyrimas sukurtų iki šiol nežinotus „socialinio intymumo“ ryšius. Šiuo požiūriu vaiko išnešiojimas kitam skiriasi nuo įsivaikinimo. Pastarasis savaime nekuria tokių ryšių, tačiau „atsako“ į jau egzistuojančią situaciją.

Antra, moters nešiotojos kūno ir psichikos instrumentalizavimas. Nėštumas apima labai gilų ryšį tarp nėščios moters ir jos įsčiose besiformuojančio vaiko. Nėštumo metu moteris įsisąmonina, jog ji tapo vaiko motina nuo jos apvaisinimo. Ji nėra nei lizdas, nei indas. Daug faktorių, pasąmoninių, afektyvių ir vienintelių abipusiškai susieja motiną su vaiku.

Trečia, poveikis šeimos, giminystės ir buvimo vaiku sampratai. Reikia klausti kokia bus reali ir simbolinė vaiko vieta santykyje su tėvais „nešiotojais“, su jų vaikais ir su priimančios poros vaikais? (Pavyzdžiui, ar išnešiotas ir kitai porai pagimdytas vaikas bus motinos nešiotojos pačios turimų vaikų „brolis“ arba „sesuo“?). Yra sunku paprastai apibrėžti vaiko santykius tarp šių skirtingų polių tiek psichologiniame, tiek juridiniame plane.

Mūsų moderni visuomenė mano, kad mokslas yra pajėgus išspręsti visas kančias ir visame kame pasakyti paskutinį žodį. Ar „motinystės kitam“ procedūra nėra vaiko gimimo instrumentalizavimas tam, kad būtų išspręsta, galiausiai iliuziškai, nevaisingumo drama ir teikiamas liūdesys?

Šeimos kūrimas nepriklauso išskirtinai nuo vaiko gimimo. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.