Sielovadinis laiškas „Jūros sekmadieniui“

Popiežiškoji migrantų ir keliaujančiųjų taryba paskelbė sielovadinį laišką, skirtą „Jūros sekmadieniui“, minimam liepos 13 dieną. Šis sekmadienis yra ta diena, kai tikintieji yra kviečiami melstis už visus tuos, kurie gyvena ir dirba jūrose bei vandenynuose arba greta jų: už jūreivius, žvejus, uostų darbuotojus.

Jūrų sielovados darbuotojų uždavinys, rašoma laiške, išlikti solidariais su jūrų žmonėmis kaip Vilties liudytojai, per Dievo Žodį, liturgiją ir diakonystę, taip pat per krikščioniškos vilties įkvėpto humanizmo skleidimą.

Laiške, pasirašytame kardinolo Renato Martino, Popiežiškosios keliaujančiųjų ir migrantų tarybos, koordinuojančios Jūrų sielovadą, pirmininko, džiaugiamasi, kad Tarptautinė darbo organizacija priėmė konvencijas apie darbą jūroje ir apie darbą žvejybos sektoriuje. Dabar, kai šie instrumentai jau priimti, Jūrų sielovados uždavinys yra skatinti jų laikymosi, kad jie iš tikro pagerintų milijonų asmenų gyvenimus.

Vis dėlto žvejybos sektorius dar kelia didelių susirūpinimų. Žvejams tenka atsilaikyti prieš labiausiai negatyvius globalizacijos aspektus, prieš ekonomines, socialines ir ekologines problemas tarptautiniu mastu. Ateinančių metų pasirinkimai bus lemiami, jei norėsime, kad okeanai ir toliau išliktų gyvi, kad žvejai toliau gaudytų žuvį, pagrindinį proteinų šaltinį milijardui žmonių.

Laiške primenami popiežiaus Benedikto XVI žodžiai, jog reikia globalizuoti ne tik ekonominius interesus, bet ir solidarumo lūkesčius. O kad taip atsitiktų, reikia, kad ekonomikos centre atsidurtų žmogaus asmuo, sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir administruojantis Dievo jam patikėtus Kūrinijos resursus.

Laiške primenama ir kita jūrų pasaulio rykštė – plintantis piratavimas, keliantis didelę grėsmę laivams ir jų ekipažams. Jūrų sielovada turi remtis visas tarptautines ir vietines iniciatyvas, kuriomis kovojama prieš šį reiškinį.

Laiške dėkojama visiems kapelionams ir kitiems jūrų sielovados darbuotojams, kurie nepaisant rasės, tikėjimo ar politinių nuostatų siekia dvasiškai ir materialiai padėti jūrų žmonėms. Kapelionai ir taip pat didelis skaičius pasauliečių savanorių yra dvi didžiosios Jūrų sielovados jėgos.

Galiausiai laiške rekomenduojama įvairiomis kalbomis išversti naują Jūros sielovados vadovėlį kapelionams ir sielovados darbuotojams, kad šiuo naudingu instrumentu galėtų naudotis kuo daugiau žmonių.

Jūrųl apaštalatas, kaip atskiras sielovados sektorius, turi jau šimtametę tradiciją. Dar 19 amžiaus pabaigoje susikūrė pirmieji jūreivių katalikų klubai. Jų skaičius augo, jie užmezgė tarpusavio ryšius. Tad kai popiežius Pijus XI 1922 metais oficialiai pripažino „Jūrų sielovadą“, už šių žodžių jau slypėjo didelis tarptautinis tinklas. 1925 metais jau 18 šalių gyvavo jūreiviams skirti sielovados centrai. 1927 metais Olandijoje įvyko pirmasis tarptautinis Jūrų sielovados kongresas. Kai kurie dideli laivai tarp ekipažo narių pradėjo plukdyti ir kunigą.

1997 metais popiežius Jonas Paulius II Jūrų sielovadai skyrė atskirą dokumentą: Motu proprio „Stella Maris“. (rk)