Popiežiaus kalba prieš sekmadienio vidudienio maldą
Nebijokite žmonių. Bijokite Dievo. Šį Kristaus raginimą, girdėtą sekmadienio Evangelijoje,
popiežius Benediktas XVI komentavo kalbėdamas maldininkams, sekmadienio vidudienį
susirinkusiems į Šv. Petro aikštę kalbėti „Viešpaties Angelo“ maldos. Šiandien esame
kviečiami, - kalbėjo popiežius, - pamąstyti apie skirtumą tarp žmogiškųjų baimių ir
Dievo baimės. Baimė yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis. Su baime susiduriame jau
vaikystėje. Vėliau paaiškėja, kad tos vaikiškos baimės buvo visai be pagrindo. Tačiau
vėliau susiduriame ir su tokiomis baimėmis, kurios turi tikras priežastis ir kurias
galime įveikti savo žmogiškosiomis pastangomis ir pasitėjimo Dievu dėka. Yra taip
pat ir kitokia baimės rūšis – gili, egzistencinė baimė, kuri neretai virsta neviltimi
ir sielvartu. Ji kyla iš tuštumos, į kurią stumia mūsų kultūrą vis labiau pavergiantis
teorinis ir praktinis nihilizmas.
Šitos plačios ir įvariaformės žmogaus baimių
panoramos akivaizdoje, Dievo Žodis mums sako paprastą ir aiškų dalyką: kas „bijo“
Dievo, tas nieko nebijo. Dievo baimė, kurią Šventasis Raštas vadina tikrosios išminties
pradžia, yra ne kas kita kaip tikėjimas ir Dievo autoriteto mūsų gyvenime ir pasaulyje
gerbimas. Kas „nebijo Dievo“, tas nori užimti Dievo vietą, būti gėrio ir blogio, gyvybės
ir mirties šeimininkas. Tuo tarpu, kas bijo Dievo, tas jaučiasi saugus kaip vaikas
motinos glėbyje, tas yra ramus ir didžiausiose audrose, nes jis žino, kad Dievas yra
gailestingas ir geras Tėvas. Kas myli, tas nebijo. Nebėra meilėje baimės, - sako šv.
Jonas. Meilė stumia baimę šalin. Baimė yra bausmė, ir kas bijo, tas dar netobulai
myli (1 Jn 4, 18). Taigi, - tęsė popiežius, sekmadienio vidudienio maldos proga sakytą
savo kalbą, - tikintysis nieko nebijo, nes jis žino, kad Dievas, o ne neracionalumas
ir blogis tars paskutinį žodį, kad paskutinis žodis priklauso Kristui, įsikūnijusiam
Dievo Žodžiui, kuris mus taip pamilo, kad net savo gyvybę už mus paaukojo.
Juo
stipresnis šitas meilės kupinas mūsų ryšys su Dievu, juo lengviau mums įveikti ir
mūsų kasdienes baimes. Šio sekmadienio Evangelijos skaitinyje Jėzus kelis kartus ragina
mus nebijoti. Jis ir mums, kaip kitados apaštalams, kaip ir šv. Pauliui apsireikšdamas
jam sapne, sako: „Nebijok, aš esu su tavimi“ (Apd 18, 9). Tvirtai tikėdamas Kristaus
pagalba ir meile Tautų apaštalas nesusvyravo net mirties akivaizdoje. Kaip tik šiomis
dienomis pradėsime švęsti jam skirtus jubiliejaus metus. Tetampa jie mums ypatingų
malonių metais, tesustiprina mūsų pasitikėjimą Kristumi, kuris mus ragina be baimės
skelbti ir liudyti jo Evangeliją.
Brangieji broliai ir seserys,- kalbėjo popiežius,
- visus jus kviečiu švęsti šv. Pauliaus metus. Jei Dievas leis, iškilmingai juo atsidarysiu
šeštadienio vakarą Šv. Pauliaus bazilikoje už Romos miesto sienų vadovaudamas pirmiesiems
šventųjų Petro ir Pauliaus iškilmės Mišparams. Savo užtarimu mus telydi šventieji
Petras ir Paulius bei Švenčiausioji Mergelė Marija, Apaštalų Karalienė, Kristaus Motina,
mūsų džiaugsmo ir ramybės priežastis. (jm)