Popiežius lankosi pietų Italijoje. Mišios Santa Maria de finibus terre šventovėje

Šeštadienį po pietų popiežius Benediktas XVI išvyko į trumpą apaštališkąją kelionę po pietrytinę Italiją. Kelionė truks iki sekmadienio vakaro. Jos programoje – dvi vietovės dviejose vyskupijose. Tai jau dešimtoji Benedikto XVI apaštališkoji kelionė į Italiją ir antras vizitas pietrytinės Italijos Apulijos regione. Į šio regiono sostinę Bari miestą popiežius buvo atvykęs 2005 metų gegužės pabaigoje. Tai buvo jo pirmoji po išrinkimo apaštališkoji kelionė į Italiją.

Šeštadienį popiežius aplankė „Santa Maria de finibus terre“ šventovę, esančią labiausiai į pietryčius nutolusioje Apeninų pusiasalio dalyje, siaurame kyšulyje ties kuriuo susiduria dvi Italijos krantus skalaujančios - Jonijos ir Adrijos jūros. Ši šventovė yra Santa Maria di Leuca vyskupijos teritorijoje.

Šeštadienio pavakare aukojęs Mišias Santa Maria de finibus terre šventovėje, popiežius nuvyko į gretimos Brindisi – Ostuni vyskupijos centrą – Brindisi uostamiestį. Apie šią antrąją popiežiaus kelionės dalį kalbėsime rytoj, o dabar trumpai apžvelgiame šeštadienio pavakare aukotų Mišių metu Šv. Tėvo sakytą homiliją.

Kreipdamasis į aikštėje prie šventovės aukotose Mišiose dalyvavusius 45 tūkstančius maldininkų, popiežius atkreipė dėmesį į geografinę šios šventovės kolokaciją. Tai iš tiesų pats tolimiausias Italijos ir Europos pakraštys. Taip pat ir šios šventovės pavadinimas „De finibus terre“ primena Jėzaus įsakymą skelbti Evangeliją iki pat žemės pakraščių. Ši vieta, jungianti Europą su Viduržemio jūros šalimis, jungianti Vakarus ir Rytus, liudija, kad Bažnyčia neturi ribų, kad šitame ribų neturėjime glūdi jos visuotinumas. Ši vieta,- priminė popiežius,- dedikuota Švenčiausiajai Mergelei Marijai – Jūrų žvaigždei ir Vilties žvaigždei. Tą akimirką, kai Viešpaties angelas pavadino Mariją „malonės pilnąja“, visam pasauliui įsižiebė išganymo viltis. Viešpats maloningai pažvelgė į mūsų tautos dukrą ir išsirinko ją būti viso pasaulio Išganytojo motina. Marijos namuose, varganame Galilėjos miestelyje, pradėjo pildytis iškilminga pranašystė: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo palikuonių ir jos palikuonių“. Dėl to krikščionys šlovina Mariją ta pačią giesme, kurią kitados žydų tauta sukūrė savo narsiajai moteriai Juditai: „Tu, dukterie, esi Dievo Aukščiausiojo palaiminta labiau už visas moteris žemėje!“ Štai dėl ko, Marija mums šviečia kaip vilties žvaigždė. Ji šviečia ne iš savęs, bet atspindi Kristaus šviesą – saulę, patekėjusią virš žmonijos horizonto. Dėl to sekdami Marijos žvaigždę, pagal ją, ypač kasdienio gyvenimo audrose ir tamsumose nustatydami mūsų žemiškosios kelionės kursą, sėkmingai artėsime prie Kristaus,- kalbėjo popiežius. (jm)