Pasaulinės darbo organizacijos 97-oji sesija: Šventojo Sosto stebėtojo pastabos

Birželio 13 dieną baigsis Pasaulinės darbo organizacijos, Jungtinių Tautų specializuotos agentūros, savo tikslus nusakančios šūkiu „orus darbas visiems“, 97-oji tarptautinė kasmetinė konferencija.

Joje pasisakymo teise pasinaudojo ir arkivyskupas Silvano Tomasi, Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijos agentūrose, kurių būstinės yra Ženevoje, Šveicarijoje.

Arkivyskupas pateikė keletą apibendrintų įžvalgų ir pastabų, kalbėdamas apie dabartinę darbo pasaulyje situaciją. O pastaroji nėra paprasta – darbo trūksta, šį trūkumą dar labiau paaštrina didelės būsto, maisto ir degalų kainos, tarptautinių finansinių rinkų nestabilumas, globalios ekonomikos lėtėjimas.

Anot arkivyskupo, pastebima ir darbo vietų augimo lėtėjimo tendencija, nepaisant to, kad ekonomika vis dėlto augo tiek išsivysčiusiose šalyse, tiek besivystančiose.

Kita tendencija – didelis „dirbančių vargšų“ skaičius. Pačios Pasaulinės darbo organizacijomis šiais metais pateiktais duomenimis, pasaulyje yra per 486 milijonus darbininkų, kurių dienos uždarbis siekia iki 1 dolerio ir milijardas trys šimtai milijonų darbininkų, kurie per dieną uždirba iki 2 dolerių. Kitaip tariant, bent 40 nuošimčių visų pasaulio dirbančiųjų ir jų šeimos lieka nuolatiniame skurde nepaisant to, kad jie turi darbus.

Dabartinėje ekonominėje situacijoje ypač sunku jauniems žmonėms, moterims, smulkiems žemdirbiams ir negalią turintiems asmenims. Valstybių taikomos politikos turėtų ginti šias grupes.

Arkivyskupas taip pat pabrėžė, jog svarbu „oraus darbo“ sąvokos nesupaprastinti iki šiek tiek geriau apmokamo darbo ar sveikesnių darbo sąlygų. Darbas taip pat yra asmens santykių tinklo dalis, jo laisvės išraiška ir savirealizacija.

Šventojo Sosto atstovas priminė didžiųjų tarptautinių įmonių socialinę atsakomybę diegiant ir gerbiant ekonomines, kultūrines ir politines teises.

Arkivyskupas Tomasi taip pat akcentavo dabartinį darbo rinkų lankstumą. Šis lankstumas gali būti naudingas ir darbdaviui ir darbuotojui, tačiau nesunkiai gali tapti darbuotojo išnaudojimu ir spaudimu. Valstybių darbo politikos turėtų saugoti tuos, kurie darbo santykiuose yra silpnesni ir labiau pažeidžiami.

Pasak arkivyskupo, darbas turi dvi dimensijas. Pirma, subjektyvią. Tai, kas teikia darbui vertę, nėra produkcija, tačiau tas, kuris jį atlieka – asmuo. Antroji dimensija yra socialinė: nors kiekvienas darbas atliekas paskiro asmens, jis dirbamas su kitais ir dėl kitų.

Todėl darbas negali būti suvokiamas tik kaip dar vienas anoniminis produkcijos faktorius, kaip kad kapitalas. Kiekviename darbe yra asmuo ir jam turi būti teikiama pirmenybė produkcijos atžvilgiu. (rk)