Sekmadienio vidudienio malda: „Noriu ištikimos meilės, o ne aukos“
Sekmadienio vidudienį, prieš sukalbėdamas „Viešpaties Angelo“ maldą su šv. Petro aikštėje
susirinkusiais maldininkais, popiežius Benediktas XVI trumpai apmąstė sekmadienio
šv. Mišių Dievo Žodžio skaitinius.
Popiežius citavo pranašo Ozėjo žodžius:
„Noriu ištikimos meilės, o ne aukos, mieliau man Dievo pažinimas, negu deginamosios
aukos“ (Oz 6,6). Anot popiežiaus, šie žodžiai yra vienas iš raktų į Šventojo Rašto
širdį.
Jėzus šiuos žodžius padaro savais pašaukdamas Matą, kuris dirbo mokesčių
rinkėju romėnų valdžiai ir žydų buvo laikomas viešu nusidėjėliu. Jėzus su mokiniais
nueina į Mato namus ir vakarieniauja kartu su juo ir su kitais nusidėjėliais. O pasipiktinusiems
fariziejams atsako: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams. (...) Aš ir atėjau
šaukti ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“ (Mt 9,12-13). Šiame kontekste evangelistas Matas,
visada atidus Senojo ir Naujojo Testamentų ryšiui, į Jėzaus lūpas įdeda Ozėjo pranašystę:
„Eikite ir pasimokykite, ką reiškia žodžiai: Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos“.
Pranašo žodžiai tokie svarbūs, kad Viešpats juos pakartoja kitame kontekste,
kalbėdamas apie šabo gerbimo įsaką (Mt 12, 1-8). Ir šiuo atveju Jis prisiima šabo
gerbimo įsako interpretacijos atsakomybę, pasirodydamas kaip pačių teisinių institucijų
„Viešpats“. Fariziejams Jis sako: „Jei būtumėte supratę, ką reiškia aš noriu pasigailėjimo,
o ne aukos, nebūtumėte pasmerkę nekaltų“.
Jėzus, Žodis tapęs kūnu, širdyje
pilnai priima Ozėjaus žodžius ir juos realizuoja savo elgesiu, nepaisant susidūrimo
su savo tautos vadovais.
Dievo žodis, per Evangeliją, išreiškia visos krikščioniškos
žinios sintezę: tikra religija yra Dievo ir artimo meilėje. Tai suteikia vertę kultui
ir priesakų laikymuisi, - sakė popiežius Benediktas XVI.
Po „Viešpaties Angelo“
maldos sukalbėjimo Šventasis Tėvas atskirai pasveikino maldininkus įvairiomis kalbomis
- prancūzų, anglų, vokiečių, ispanų, portugalų, lenkų ir italų – ir palinkėjo visiems
gero sekmadienio. (rk)