Popiežiaus kalba VI Europos universitetų dėstytojų simpoziumo dalyviams

Visą savaitę Romoje vyko Europos universitetų dėstytojų VI simpoziumas, skirtas temai „Išplėsti racionalumo horizontus. Perspektyvos filosofijai“. Į šį simpoziumą iš 26 Europos valstybių atvyko apie 400 dėstytojų, kuriuos šeštadienio vidurdienį su dideliu džiaugsmu priėmė popiežius Benediktas XVI.

Kaip Popiežius pastebėjo, Europos universitetų dėstytojų simpoziumas turi didelę akademinę ir kultūrinę reikšmę. Be to, šiais metais sukanka dešimtmetis nuo popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikos „Fides et ratio“ paskelbimo. Popiežius Benediktas XVI padrąsino filosofijos dėstytojus vaisingai bendradarbiauti, toliau tęsti filosofijos tyrinėjimus ir įtraukti naujas kartas į šį darbą. O paskutinio dešimtmečio įvykiai aiškiau nubrėžia kultūrinę ir istorinę kryptį, kuria filosofijos tyrimai yra kviečiami eiti.

Modernybės krizė nėra filosofijos nuosmukio sinonimas, tačiau filosofija privalo eiti nauja tyrimų linkme, kad galima būtų suprasti tikrąją krizės prigimtį bei atrasti naujas kryptis, - tęsė Popiežius. – Modernybė nėra paprastas istoriškai apibrėžtas kultūrinis fenomenas, iš tikrųjų ji reikalauja gilesnio žmogaus prigimties suvokimo. Nesunku daugelio autoritetingų dabartinių mąstytojų raštuose įžvelgti užsitęsusios krizės sprendimų ieškojimų nuoširdumą bei aiškų troškimą išeiti iš filosofinio svarstymo savipakankamumo.

Toliau Popiežius teigė, kad nuo pat savo pontifikato pradžios atidžiai įsiklausė į pageidavimus ir pats panoro duoti pasiūlymą, kuris galėtų paskatinti susidomėjimą filosofijos svarbos atnaujinimu bei jos nepakeičiamu vaidmeniu akademiniame pasaulyje ir kultūroje.

Popiežiaus pasiūlymas remiasi ne kartą išsakytu jo giliu įsitikinimu, kad krikščioniškas tikėjimas padarė labai aiškų pasirinkimą: prieš religijos dievus už filosofų Dievą, tai yra, prieš papročius, bet už būties tiesą. Taigi, - tęsė Šventasis Tėvas, - tik pradedant nuo tokios istorinės ir teologinės prielaidos galima duoti atsakymus į naujus filosofijos iššūkius.

Krikščionybė negali būti uždaryta į abstrakčių teorijų pasaulį, bet privalo būti paremta konkrečia istorine patirtimi. Naujų kultūrinių ir ideologinių situacijų įtakota patirtis yra vieta, kurią teologija turi vertinti bei kur reikia skubiai pradėti dialogą su filosofija. Siūlymą praplėsti racionalumo horizontus reikia suprasti kaip prašymą naujai atsiverti tikrovei, kuriai žmogus yra pašauktas, ir taip atverti kelią tikram modernybės supratimui. Žmogiškumo pilnatvės troškimas yra neatidėliotinas, krikščionybė turi imtis šios užduoties, įtraukiant visus geros valios žmones. Naujas dialogas tarp tikėjimo ir proto negali virsti tik sterilia intelektualine praktika, bet turi prasidėti nuo konkrečios žmogaus situacijos ir apie ją vystyti svarstymą, apimant ontologinę ir metafizinę tiesą, - kalbėjo Popiežius Europos universitetų dėstytojams. (kl)