Popiežiaus audiencija Tarpreliginio dialogo tarybos asamblėjos nariams. Gairės tarpreliginiam dialogui

Šiomis dienomis Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos nariai buvo susirinkę į X-ąją plenarinę asamblėją. Pradėdamas asamblėjos darbus kardinolas Jean-Louis Touran pareiškė, jog asamblėjos užsibrėžtas tikslas yra dokumento su gairėmis tarpreliginiam dialogui parengimas. Ilgai buvo svarstoma ar reikia tokio dokumento, tačiau tarpreliginiam dialogui įgyjant vis didesnį pagreitį ir įvairovę gairių poreikis tapo vis labiau jaučiamas.

Šeštadienį popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė Tarpreliginio dialogo tarybos plenarinės asamblėjos dalyvius.

Jiems jis priminė savo pontifikato pradžioje išsakytą ir šiandien tebegaliojančią nuostatą: Bažnyčia ir toliau nori statyti draugystės tiltus kartu su kitų religijų sekėjais.

Žmogus trokšta atsako į kelis pamatinius egzistencinius klausimus. Iš kur žmogus atėjo ir kur keliauja? Kas yra gera ir kas yra bloga? Kas laukia žmogaus po jo žemiškosios egzistencijos? Visi žmonės turi natūralia pareigą ir moralinį įpareigojimą ieškoti atsakymo į šiuos klausimus, ieškoti tiesos. Ją atradus – pritaikyti prie jos savo gyvenimą. Bažnyčia tiki, kad ji tarnauja tiesai apie žmogų, pasaulį. Jos misija yra su šia tiesa supažindinti žmones.

Bažnyčios misijos versmė yra dieviška meilė, - tęsė popiežius. – Meilė drąsina krikščionis dialoguoti su kitų religijų sekėjais ir jiems pasiūlyti – tačiau neprimesti – tikėjimą į Kristų, kuris yra „kelias, tiesa ir gyvenimas“.

Šventasis Tėvas teigiamai vertino tarpreliginio dialogo gairių idėją. Pasak jo, tarpreliginių susitikimų gausa pasaulyje verčia daryti tinkamą skyrimą. Nuo Vatikano II Susirinkimo dėmesys buvo sutelktas į dvasinius elementus, bendrai turimus skirtingų religinių tradicijų. Daugeliu būdų tai padėjo statyti supratimo tiltus tarp skirtingų religinių krantų. Svarbūs yra praktiniai tarpreliginio dialogai aspektai, į kuriuos reikia kreipti didelį dėmesį darbuojantis pliuralistinėse visuomenėse: dialogo partnerių identitetas, religinis ugdymas mokyklose, atsivertimas, prozelitizmas, abipusiškumas ir religijos laisvė.

Popiežius pabrėžė, jog dalyvaujantys tarpreliginiame dialoge turi tūrėti gerą formacija savojoje tradicijoje ir gerai pažinti kitas tradicijas. Anot jo, dialogas yra tikrai autentiškas, jei tampa tikėjimo kelione. Todėl būtų naudinga, jei tarpreliginio dialogo taryba rengtų formacijos kursus ar programas, ypač seminaristams ir jauniems žmonėms.

Galiausiai popiežius taip pat pabrėžė, jog tarpreliginis bendradarbiavimas padeda realizuoti aukščiausius kiekvienos religinės tradicijos idealus: padėti ligoniui, padėti stokojančiam, pagelbėti nukentėjusiam ir kitiems kenčiantiems visuomenės nariams. (rk)