Alžyras: už krikščioniškų tekstų laikymą gresia kalėjimas

Gegužės 27 dieną Alžyre buvo numatyta paskelbti nuosprendį 37 metų amžiaus moteriai Habiba Kouider. Ji buvo kaltinama tuo, kad turėjo su savimi krikščioniškų tekstų ir praktikavo krikščionišką kultą neleistinoje vietoje. Šių metų kovo pabaigoje policijos pareigūnai ją apieškojo autobuse, kuriuo ji keliavo. Policininkai jos rankinėje atrado keletą Biblijos egzempliorių. Moteris, tapusi vienos iš protestantiškų bendruomenių nare 2004 metais, važiavo į namus po Biblijos skaitymo kursų.

Kaltinimas jai suformuluotas remiantis 2006 metų potvarkiais, reguliuojančiais nemusulmonų bendruomenių gyvenimo aspektus. Tarp kitų dalykų, juose nurodoma, jog kiekviena religinio kulto praktika turi gauti atskirą valdžios leidimą. Tikintieji privalo burtis į asociacijas ir gauti iš valdžios leidimą vykdyti religines apeigas tam tikroje vietoje. Valdžia aiškino, jog taip pirmiausia norimą „prižiūrėti“ radikalias musulmonų bendruomenes, tačiau tiek katalikų, tiek protestantų bendruomenių atstovai Alžyre daug kartų yra komentavę, jog šis įstatymas uoliai ir kryptingai naudojamas prieš juos. Daugeliui nedidelių krikščioniškų bendruomenių griežtais perspėjimais uždrausta rinktis ir melstis net namų sąlygomis, nes esą tai nelegalios ir valdžios leidimo negavusios kulto vietos. Už pažeidimus numatytos griežtos bausmės: įkalinimo bausmė iki penkerių metų ir piniginė bauda.

Žmogaus teisių gynėjai Alžyre yra pareiškę, jog 2006 metų įstatymu yra apeinama formaliai Alžyro Konstitucijoje įtvirtinta religijos laisvė, tad laisvė taip pat tūrėti savo tikėjimo religines knygas. Tačiau atstumas tarp pasaulietiško Alžyro ir islamiško Alžyro vis labiau blanksta. Antai, ne taip seniai Alžyro premjeras viešai pareiškė, jog Koranas yra „Alžyro konstitucija“ ir jog šalyje turėtų galioti šariatas, musulmonų religinė teisė. Premjeras, kaip ir šalies prezidentas, yra ryžtingi politinio islamizmo šalininkai.

Habiba Kouider byla susilaukė atgarsių ne tik Alžyro spaudoje, bet ir kitose šalyse. Prancūzijos sekretorė žmogaus teisėms Rama Yade pareiškė, jog ši byla yra „liūdna“ ir „šokiruojanti“.

Alžyro laikraštyje „El Watan“ buvo rašoma, jog atvedus moterį krikščionę priešais prokurorą, šis pasiūlė jai rinktis: grįžimą į musulmonų tikėjimą ir laisvę arba teisminį procesą už nelegalią veiklą ir kelerių metų bausmę kalėjime. Tačiau Habiba Kouider šio pasiūlymo atsisakė.

Vis dėlto gegužės 27 dieną nuosprendis Habiba Kouider nebuvo paskelbtas: galbūt dėl didelio vietinės ir tarptautinės spaudos dėmesio. Teisėjas paprašė „papildomos informacijos“ dėl Habiba mestų kaltinimų. Kaltinamosios advokatė teigė, jog šis „tarpinis nuosprendis“ skirtas tik aistroms nuraminti. Tačiau, pasak jos, jei galutinio nuosprendžio teismas nepanoro pareikšti, tada privalėjo Habibą paleisti. Tokį žingsnį žengti palinkėjo ir Alžyro sostinės katalikų arkivyskupas Henri Teissier.

Šiomis dienomis į teismą Alžyre atkeliavo dar kita byla. Šeši jauni krikščionys evangelikai alžyriečiai buvo apkaltinti dalyvavę vienuose namuose vykusiose religinėse apeigose, kurioms nebuvo duotas leidimas. Birželio 3 dieną keturi iš jų buvo nuteisti. Vienam skirta 6 mėnesių įkalinimo bausmė ir 2000 eurų dydžio bauda. Kiti trys nuteisti dviejų mėnesių įkalinimo bausmėmis ir 1000 eurų dydžio baudomis. Du buvo išteisinti mat, neatlaikę spaudimo, išsižadėjo krikščioniško tikėjimo.

Šios bylos priminė neseną katalikų kunigo Pierre Wallez atvejį, galima sakyti – įstatyminį precedentą tokio tipo bylose. Prieš kelis mėnesius kunigas buvo nuteistas metams kalėjimo lygtinai už tai, kad lankydamas krikščionių iš Kamerūno bendruomenę, gyvenančią Alžyre, su jais meldėsi. Jis neaukojo Mišių, tiesiog kartu sukalbėjo maldą, tačiau ir to pakako, kad toks veiksmas būtų įvardintas kaip „nemusulmoniško kulto neleistina praktika“. Kaltinimas suformuluotas remiantis tuo pačiu 2006 metų įstatymu.

Vis dėlto reikia pridurti, kad katalikų ir protestantiškų bendruomenių sunkumai Alžyre yra skirtingi. Katalikų Bažnyčia, nors ir varžoma, vis tik yra oficialiai pripažįstama ir gali apeliuoti į tam tikras teises. Tuo tarpu protestantų bendruomenės yra nepripažįstamos. Tad dažnai jų persekiojimą bandoma pateisinti taip: tai esą ne religijos laisvės varžymas, bet „pavojingų“ ir nepripažintų „sektų“ persekiojimas.

Vis dėlto prancūzų kilmės kunigas Christian Delorme, daug metų bendraujantis su musulmonais, Prancūzijos dienraštyje „Le Monde“ ketvirtadienį publikuotame straipsnyje prašė neužklijuoti religinių mažumų persekiojimo etiketės visam Alžyrui. Jis apgailestavo dėl minėtų teisminių procesų, tačiau tvirtino, jog Alžyras nėra antikrikščioniška žemė. Tuo tarpu Alžyro protestantų Bažnyčios pastorius Mustapha Krin Alžyro valdžiai pasiuntė kvietimą gerbti konstitucijoje įtvirtintą sąžinės laisvę. (rk)