Popiežius Ligūrijoje: vizitas Sargybos Dievo motinos šventovėje

Pastoracinį vizitą Genujos arkivyskupijoje popiežius Benediktas XVI pradėjo Genujos miesto globėjos – Sargybos Dievo Motinos - šventovėje ant Figogna kalno. Kaip teigia tradicija, 1490 metų rugpjūčio 29 dieną Mergelė Marija apsireiškė pagyvenusiam vyrui Benedetto Pareto. Šešioliktajame amžiuje toje vietoje šventovę pastatė apsireiškimų regėtojo sūnus. Nuo apsireiškimų vietos atsiveriantys vaizdai į Genujos įlanką lėmė, kad šventovė tapo ir labai svarbia strategine vieta, iš kurios buvo galima laiku pastebėti atplaukiančius laivus. Iš čia kilo ir Sargybos Dievo Motinos pavadinimas. Sargybos Dievo Motina buvo paskelbta pagrindine Genujos jūrų respublikos globėja. Nuo ankstyvų viduramžių gyvavusi nepriklausoma Genujos respublika, turėjusi galingą laivyną ir užjūrių valdas Viduržemio jūros baseine, išnyko devynioliktojo amžiaus pradžioje. 1805 metais Genujos nepriklausomybę panaikino Napoleonas, o Vienos kongresas 1815 metais Genują prijungė prie Sardinijos karalystės, kuri tuo metu jau buvo tapusi besivienijančios Italijos branduoliu. Nuo tada Sargybos Dievo Motina laikoma Genujos miesto ir arkivyskupijos globėja. Iš Genujos kilęs popiežius Benediktas XV, Giacomo della Chiesa, po išrinkimo į Apaštalo Petro sostą, norėdamas pagerbti Sargybos Dievo Motiną, jos garbei pastatė koplyčią Vatikano soduose.

Popiežius Benediktas XVI, po apsilankymo šeštadienio popietę Savona-Nola vyskupijoje, šeštadienio vakarą sraigtasparniu atskrido į Sargybos Dievo motinos šventovę, pernakvojo svečių namuose ir sekmadienio rytą aplankė šventovę. Po trumpos Adoracijos valandėlės priešais išstatytą Švenčiausiąjį Šv. Tėvas sukalbėjo maldą Marijai ir padovanojo šventovei auksinę rožę. (sk)