Popiežius Ligūrijoje: susitikimas su Pašvęstojo gyvenimo nariais

Tuoj po „Viešpaties Angelo“ maldos popiežius automobiliu nuvyko prie Šventojo Lauryno katedros. Joje jis susitiko su Pašvęstojo gyvenimo – moterų ir vyrų vienuolijų – nariais.

Šio trumpo, bet intensyvaus sielovadinio vizito metu negalėjau nesustoti šioje katedroje, kurioje saugomos Jono Krikštytojo relikvijos. Džiaugiuosi čia galėdamas sutikti miesto kapitulos kanauninkus ir arkivyskupijoje besidarbuojančius vienuolius bei vienuoles, - kalbėjo popiežius, pasveikindamas visus katedroje susirinkusius.

Pasak Šventojo Tėvo, praėjusiais amžiais Bažnyčia Genujoje pasižymėjo turtinga šventumo ir dosnios tarnystės artimui tradicija, palaikoma uolių kunigų ir apaštalinio bei kontempliatyvaus gyvenimo vienuolių.

Šiandien taip pat, nepaisant sunkumų, kuriuos išgyvena dabarties visuomenė, jūsų bendruomenėse yra stipri evangelizacijos aistra. Sekdami Italijos vyskupų konferencijos gairėmis, galite išgyventi nuolatinę misionierystę kaip iš Evangelijos kylančio džiaugsmo liudijimą ir kaip kvietimą visiems sutikti Jėzų Kristų. Aš esu tarp jūsų, brangūs bičiuliai, kad padrąsinčiau eiti šia kryptimi, - savo klausytojams sakė popiežius Benediktas XVI.

Jis atkreipė dėmesį į pavyzdį apaštalo Pauliaus, kurio jubiliejinius metus, švenčiant 2000-ąsias jo gimimo metines, šiemet mini visa Bažnyčia. Atsivertęs į Kristų Damasko kelyje, Paulius visiškai atsidavė Evangelijos skleidimui. Dėl Kristaus iškentė visų rūšių išbandymus ir jam liko ištikimas iki pat savo gyvenimo aukos.

Žemiškosios piligrimystės pabaigoje Paulius rašė savo ištikimam mokiniui Timotiejui: „Aš jau esu atnašaujamas, ir mano iškeliavimas arti. Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą“ (2 Tim 4,6-7). Tegu kiekvienas iš mūsų, brangūs broliai ir seserys, - sakė popiežius, - gali pasakyti tą patį savo gyvenimo paskutinę dieną. O kad taip būtų (ir Kristus to laukia iš mūsų), turime išlaikyti tą pačią misijų dvasią, kuri veikė Pauliuje, nuolatine dvasine, asketine ir sielovadine formacija.

Jūs, katedros kapitulos kanauninkai, besirūpinantis liturgija, atminkite, kad viskas mumyse gauna stiprybę iš asmeninės ir liturginės maldos, - tęsė Šventasis Tėvas.

Jis dėkojo visiems susirinkusiems už jų buvimą, kuris jau senas, bet tuo pat metu visada naujas, nepaisant mažėjančių skaičių ir jėgų. Popiežius paragino dėlto neprarasti pasitikėjimo – Dievo ir Jo Apvaizdos laikas nėra toks pat, kaip mūsų.

Būtina melstis ir augti asmeniniame bei bendruomeniniame šventume, - pabrėžė popiežius Benediktas XVI ir tęsė: – Nesuvokite savęs kaip pasiekusiais „gyvenimo saulėlydį“: Kristus yra amžina aušra, mūsų šviesa. Prašau jūsų tęsti darbus ir išlikti regimais. Be to nuskurstumėte ne tik jūs patys, bet ir Genujos miestas. Vargšai, ligoniai, šeimos, vaikai, parapijos – visa tai yra tarnystės ir dovanos laukas kuriant Bažnyčią ir tarnaujant žmonėms. Būkite atidūs vaikų ir jaunuolių ugdyme, kuris yra didelis iššūkis. Be autentiško auklėjimo negalima toli nueiti. Turime padėti šiame uždavinyje parapijoms ir grupėms, tęsti, kad ir su didelėmis aukomis, darbą katalikiškose mokyklose, kurios yra didelis krikščioniškos bendruomenės lobis ir tikras šalies resursas.

Galiausiai Šventasis Tėvas priminė, jog šių darbų atlikimas nėra galimas vien tik žmogiškomis jėgomis. Reikia leistis būti vedamam Meilės ir Tiesos Dvasios. Tik iš jos kyla troškimas skelbti Kristaus džiaugsmą ir Bažnyčios grožį. Šis džiaugsmas ir grožis yra Dievo dovana ir Jo buvimo mumyse ženklas. (rk)