Izraelio ambasadorius įteikė popiežiui skiriamuosius raštus

Pirmadienio rytą skiriamuosius raštus popiežiui Benediktui XVI įteikė naujasis Izraelio ambasadorius prie Šventojo Sosto Mordechai Lewy. Sveikindamas misiją Vatikane pradedantį diplomatą, Šv. Tėvas jam sakytoje kalboje apžvelgė dvišalius Šv. Sosto ir Izraelio santykius bei Šventosios Žemės krikščionių padėtį ir ypatingai akcentavo būtinumą kuo greičiau išspręsti Izraelio ir palestiniečių konfliktą.

Kalbos pradžioje popiežius pasveikino Izraelio valstybę neseniai paminėjusią nepriklausomybės šešiasdešimtąsias metines. Šventasis Sostas drauge su jumis dėkoja Viešpačiui, kad išklausė žydų tautos troškimą turėti namus savo protėvių žemėje ir linki kuo greičiau sulaukti dienos, kai teisingos taikos įsitvirtinimas išspręs konfliktą su palestiniečiais.

Izraelį ir Šventojo Sostą sieja daug bendrų dalykų. Bendro žydų ir krikščionių palikimo vertybėmis remiasi daugybė socialinės ir humanitarinės veiklos formų, taip pat ir kova prieš rasinę diskriminaciją. Jeruzalės ir Romos šventieji miestai yra ypatingai svarbūs tikėjimo ir išminties šaltiniai visai Vakarų civilizacijai. Taip pat ir Šventojo Sosto ir Izraelio santykiams jų reikšmė yra kur kas didesnė ir gilesnė negu vien juridinė dvišalių santykių dimensija.

Popiežiaus kalboje naujajam Izraelio ambasadoriui paliesta taip pat skaudi ir susirūpinimą kelianti krikščionių skaičiaus mažėjimo Artimuosiuos Rytuose problema. Žinoma,- sakė popiežius,- ne vien krikščionys kenčia dėl nesaugumo ir visame regione vykstančių konfliktų, tačiau būtent jie šiuo metu yra labiausiai pažeidžiami. Linkiu, kad Izraelio ir Šventojo Sosto ryšių stiprėjimas būtų padrąsinimas krikščionių bendruomenėms savo ateities viltis susieti su šalimis, kur jie nuo seno gyvena. Tenebūna jie verčiami ieškoti laimės svetur.

Šventasis Sostas,- toliau kalbėjo popiežius ambasadoriui,- pripažįsta Izraelio teisėtas pastangas užsitikrinti savo valstybės saugumą bei smerkia visas antisemitizmo apraiškas. Tačiau kartu Šventasis Sostas pabrėžia, jog visoms tautoms turi būti užtikrintos vienodos teisės. Popiežius paminėjo neseniai Annapolyje atnaujintą taikos procesą ir linkėjo drąsos, kad į jį sudėti regiono gyventojų lūkesčiai nebūtų nuvilti. Diplomatija,- sakė popiežius primindamas prieš kelias savaites Jungtinių Tautų organizacijoje sakytą savo kalbą,- privalo bandyti visus įmanomus kelius, nepraleisti nė vienos progos žadančios dialogą ir susitaikinimą. Kai Šventosios Žemės tautos gyvens dviejose nepriklausomose valstybėse, kai jų santykiuose viešpataus taika ir darna, Izraelis galės pagrįstai būti vadinamas „Tautų šviesa“ (Iz 42,6), galės duoti visam pasauliui konfliktų sprendimo pavyzdį. (jm)