Popiežius atsisveikino su vizitą Ad Limina baigiančiais Vengrijos vyskupais
Šeštadienį popiežius Benediktas XVI susitiko su Vengrijos vyskupais, kurie jau baigia
visą savaitę vykusį vizitą Ad limina. Pastarosiomis dienomis susitikęs su kiekvienos
Vengrijos vyskupijos ganytojais ir išklausęs ataskaitų apie jų vadovaujamų vietinių
Bažnyčių gyvenimą, šeštadienį dar kartą priimdamas visus Vengrijos vyskupus, Šv. Tėvas
pasidalijo su jais savo pastabomis apie sielovados prioritetus dabartiniu Vengrijos
katalikų bendruomenės gyvenimo metu.
Ilgas komunistų valdymo laikotarpis paliko
Vengrijos visuomenėje gilius pėdsakus. Viena rimčiausių vis dar juntamų pasekmių yra
nepasitikėjimas kitais žmonėmis, susiformavęs komunistų valdymo laikais viešpatavusioje
įtarumo atmosferoje. Dabartiniu metu nemažai žmonių, taip pat ir katalikų, kenčia
nuo mūsų laikais labai paplitusio proto ir valios „silpnumo“. Šito atsipalaidavimo
ir bendro kultūros lygio smukimo pasekmes kenčia ir Bažnyčia. Juk sunku kelti teologinio
ir dvasinio žmonių sąmoningumo kokybę, kai taip labai nusmukęs bendro visuomenės išprusimo
lygis, kai žmogus nejaučia objektyvaus ryšio su tikėjimo tiesomis.
Sekuliarizacija
labiausiai palietė šeimos gyvenimą. Mažėja santuokų skaičius, daugėja skyrybų. Vis
daugiau jaunų porų gyvena nesusituokusios. Pavojingai sumažėjęs gimstamumas. Vis dar
labai paplitę abortai. Šeimos krizė negali nerūpėti Bažnyčiai, nes ji puikiai supranta,
jog ji kelia grėsmę ne tik šeimos institucijai, bet visai visuomenei, visoms vertybėms,
kurios yra visuomeninio sambūvio pamatas. Su šeimos problemomis glaudžiai susiję ir
sunkumai, su kuriais susiduriama ugdant jaunąją kartą. Popiežius ragino Vengrijos
vyskupus intensyvinti jaunimo sielovadą, ypatingą dėmesį skirti kaimo jaunimui, kuriam
dabartiniais lakias labai sunku pozityviai save realizuoti.
Vengrijoje, panašiai
kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, labai trūksta kunigų. Viena rimčiausių pašaukimų
krizės pasekmių yra nuolat didėjantis ir beveik nepakeliamas kunigų darbo krūvis.
Negalima leisti, kad darbų gausybės prislėgti kunigai prarastų tai, kas kunigo misijoje
ir gyvenime svarbiausia. Kunigo gyvenimo ir misijos centre visuomet turi būti troškimas
ištikimai sekti Kristų. Šį troškimą kunigas privalo nuolat stiprinti ir maitinti Eucharistijos
sakramentu ir dažnu Susitaikinimo sakramentu. Labai svarbūs ir broliškai santykiai
su kitais kunigai, kunigų solidarumas ir bendras dvasingumo lavinimas. Popiežius taip
pat atkreipė dėmesį į būtinumą kuo plačiau į bendruomenių veiklą ir darbą įjungti
katalikus pasauliečius, kad kunigų be reikalo neslėgtų tie darbai, kurių jie neprivalo
dirbti, kur juos puikiai gali pavaduoti pasauliečiai. Šioje srityje, - sakė popiežius,
- reikia vadovautis dekretu „Presbyterorum ordinis“, aiškiai apibrėžiančiu kokie uždaviniai
skirti kunigams ir kokie pasauliečiams.
Galiausiai dalį savo kalbos popiežius
skyrė specifinei už Vengrijos ribų gyvenančių vengrų tautinių mažumų sielovados problematikai.
Popiežius pagyrė Vengrijos vyskupus už pavyzdingą bendradarbiavimą su Slovakijos ir
Rumunijos vyskupais, tai yra dviejų kaimyninių šalių, kuriose gyvena didelės vengrų
tautinės bendruomenės. (jm)