Benediktas XVI: „Humanae Vitae“ mokymas nelengvas, tačiau galiojantis
Šeštadienį Benediktas XVI priėmė Popiežiškajame Laterano universitete vykusio kongreso
dalyvius, kurie dvi dienas diskutavo apie encikliką „Humanae Vitae“ ir jos pamatines
problemas. Liepos mėnesį sukanka keturios dešimtys metų nuo šios enciklikos, nagrinėjančios
santuokos ir gimdymų reguliavimo klausimus, paskelbimo.
Popiežius Benediktas
XVI pripažino, kad jo pirmtako Pauliaus VI enciklika, pasisakiusi prieš dirbtinę kontracepciją,
vaisingumo atskyrimą nuo lytiškumo ir nuo šeimos, greitai tapo „prieštaravimo ženklu“,
neretai blogai suprastu ir interpretuojamu tekstu. Pauliui VI ji kainavo daug skausmingų
svarstymų. Tačiau šios enciklikos tekstas taip pat yra drąsos gestas patvirtinant
Bažnyčios doktrinos ir tradicijos tęstinumą bei didelio įžvalgumo liudijimas.
Pasak
popiežiaus Benedikto XVI, santuokinė meilė čia aprašyta viduje globalaus proceso,
neapsiribojančiu dvasios ir kūno skyrimu, trumpai trunkančiu sentimentu, tačiau apimančiu
asmens vienybę ir visišką sutuoktinių atsidavimą bei priėmimą vienas kitam, išplaukiančius
iš ištikimos ir išskirtinės meilės pažado, duoto su tikra laisve. Kaip tokia meilė
galėtų likti uždara gyvybės dovanai, kuri yra neįkainojama dovana? Kaskart kai regime
jos atsiradimą, suvokiame Dievo kuriančio veikimo galią, Dievo pasitikėjimą žmogumi
ir Jo kvietimą - remiantis stipria viltimi - šiuo būdu kurti ateitį.
Bažnyčios
mokymas, - sakė popiežius, - negali atsisakyti kas kartą naujai ir giliai permąstyti
pamatinius santuokos ir prokreacijos principus. Raktinis žodis, kuris padeda teisingai
suprasti „Humanae Vitae“ turinį, yra meilė. Žmogus yra asmuo, kuris yra vieningas,
kurio dvasia ir kūnas nėra atskiri vienas nuo kito. Visas asmuo myli, o ne atskirai
jo dvasia arba kūnas. Užmiršus šią vienovę prarandama asmens vertė ir kyla didelis
pavojus suvokti žmogaus kūną tik kaip objektą, kurį galima pirkti arba parduoti. Kultūroje,
kurioje „turėti“ yra pirmiau už „būti“, žmogaus gyvenimas rizikuoja prarasti vertę.
Jei seksualumo naudojimas tampa narkotiku, kuriuo saviems interesams ir troškimams
pavergiamas partneris, negerbiant mylimo asmens ritmo, tada jau turi būti ginamas
ne tik tikros meilės suvokimas, bet ypač paties asmens orumas. Kaip tikintieji negalime
leisti, kad technikos dominavimas kenktų meilės kokybei ir gyvenimo sakralumui.
Per
santuokinės meilės vaisingumą moteris ir vyras dalyvauja Dievo kūrybiniame akte. Jų
santuokinio gyvenimo ištakose yra abipusiškas „taip“ (vienas kitam), atviras gyvybei.
Tai gili tiesa ir ji negali būti anuliuota metų tėkmėje vis besikeičiančių teorijų,
kartais tarpusavyje prieštaringų. Prigimtinis įstatymas, kuris yra asmenų ir tautų
lygybės pripažinimo pagrindas, yra vertas būti pripažintu šaltiniu, įkvepiančiu sutuoktinių
santykius jų atsakomybėje gimdant vaikus. Gyvybės perdavimas yra įrašytas į prigimtį
ir jos įstatymai yra nerašyta taisyklė, į kurią visi turėtų atsižvelgti. Kiekvienas
bandymas tai ignoruoti lieka sterilus savyje ir nekuria ateities.
Turime skubiai
vėl iš naujo atskleisti, - sakė popiežius Benediktas, - sąjungą tarp proto ir meilės.
„Protas moko meilę, o meilė apšviečia protą. Jei protas atsiverčia į meilę, jei meilė
išlieka proto ribose, tada jie kartu gali pagimdyti kažką labai didelio“, - cituodamas
vieno viduramžių mokytojo žodžius sakė Šventasis Tėvas ir klausė: - kas yra tas „kažkas
didelio“? Tai atsakomybė už gyvybę, kuri padaro vaisinga dovaną, duodamą vienas kitam.
Jokia mechaninė technika negali pakeisti meilės akto, kuriame dalyvauja sutuoktiniai
ir kuris yra didesnės paslapties ženklas.
Šventasis Tėvas apgailestavo, kad
vis dažniau patiriama, jog paaugliai neturi korektiško gyvybės paslapties ir savo
veiksmų pasekmių supratimo. Jis linkėjo, kad jaunuoliai suprastų meilę ir jai pasiruoštų
adekvačiu seksualiniu auklėjimu, nepasiduodant apgaulingoms mintims, kurios trukdo
suvokti tiesos esmę.
Skleisti klaidingas iliuzijas meilės srityje, apgaudinėti
dėl jų atsakomybės tuos, kuriems ji tenka su jų seksualumo realizavimu nedaro garbės
visuomenei, kuri sakosi veikianti pagal laisvės ir demokratijos principus. Laisvė
turi žengti kartu su tiesa, nevengiant atsakomybės. Be šių dalykų žmonių bendruomenė
neauga ir lieka pavojuje patekti į egoizmo ratą.
„Humanae Vitae“ mokymas nėra
lengvas, - savo pasisakymo pabaigoje sakė popiežius, - tačiau atitinka pamatinę struktūrą,
per kurią gyvybė yra perduodama nuo pat pasaulio sukūrimo. (rk)