Popiežius susitiko su katolikosu Karekinu II

Penktadienį popiežius Benediktas XVI priėmė Armėnų apaštališkosios Bažnyčios katolikosą Karekiną II, lydimą 18 vyskupų ir septynių dešimčių kunigų bei pasauliečių delegacijos. Ečmiadzine, prie Jerevano, savo sostinę turinčios senosios Bažnyčios vadovą lydėjusios delegacijos nariai atstovavo plačiai po pasaulį pasklidusioms armėnų bendruomenėms: keliolika delegacijos narių drauge su katolikosu atvyko iš Armėnijos, kiti oficialaus vizito proga į Romą atvyko iš Egipto, Turkijos, Libano, Sirijos, iš kelių Vakarų Europos šalių, iš Šiaurės ir Pietų Amerikos.

Katolikoso Karekino II vizitas Vatikane prasidėjo privačiu susitikimu su popiežiumi Benediktu XVI. Po to popiežius susitiko su visa armėnų Bažnyčios delegacija. Katolikosas visų vardu pasveikino popiežių; popiežius, savo ruožtu, irgi pasakė kalbą. Galiausiai trečiasis oficialaus vizito momentas buvo bendra malda, kuriai drauge vadovavo Benediktas XVI ir Karekinas II.

Armėnų apaštališkosios Bažnyčios vadovui ir jį lydintiems vyskupams, kunigams bei tikintiesiems pasauliečiams sakytą kalbą popiežius Benediktas XVI pradėjo evangelisto Mato užrašytais Kristaus žodžiais: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20). Džiaugiuosi, - sakė popiežius, - kad šiandien mus draugėn subūrė šis Kristaus pažadas, duotas apaštalams. Savo kalboje popiežius priminė pastarųjų kelių dešimtmečių katalikų ir armėnų Bažnyčių dialogą ir bendradarbiavimą. Priminė Karekino II pirmtakus Ečmiadzino soste – katolikosus Vaskeną I ir Karekiną I, jų nuoširdžius ryšius su popiežiais Pauliumi VI ir Jonu Pauliumi II. Popiežius taip pat paminėjo Karekino II vizitą Romoje 2000 metais, kuris buvo vienas svarbiausių didžiojo krikščionybės jubiliejaus ekumeninių renginių. Popiežiaus kalboje buvo taip pat paminėtas Jono Pauliaus II vizitas Armėnijoje 2001 metais.

Rytoj vakare, - kalbėjo popiežius penktadienį vykusio susitikimo metu, - mes visi, kiekvienas pagal savo tradiciją, pradėsime švęsti Sekmines. Penkiasdešimtą dieną po mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimo mes karštai melsime Tėvą, kad siųstų mums Šventąją Dvasią – Dvasią, kuri mus gaivina dieviška meile ir skatina mus siekti tiesos. Ypatingai melsime krikščionių vienybės. Tai Šventoji Dvasia paskatino Sekminių dieną Jeruzalėje buvusią įvairiakalbę minią vienu balsu išpažinti tikėjimą. Tai Šventoji Dvasia ugdo krikščionių vienybę. Kelias į visiškos ir regimos krikščionių vienybės atkūrimą atrodo dar ilgas ir sunkus. Dar daug reikia nuveikti, kad būtų pagydytos gilios ir skausmingos žaizdos Kristaus kūne. Tačiau Šventoji Dvasia dažnai veda Bažnyčia stebinančiais ir netikėtais keliais. Ji gali atidaryti aklinai uždarytas duris, įkvėpti užmirštus žodžius, atkurti nutrauktus ryšius. Jei mūsų širdys ir protai bus atviri vienybės Dvasiai, sulauksime vienybės ryšių atkūrimo stebuklo.

Kalbėdamas apie dvišalius katalikų Bažnyčios ir armėnų apaštališkosios Bažnyčios santykius, popiežius priminė pastaraisiais dešimtmečiais vykusį teologų komisijų darbą, kurio dėka buvo išsiaiškinta daug katalikus ir armėnus skyrusių nesutarimų visų pirma Kristologijos klausimais. Melskimės, kad šis darbas padėtų priartinti visišką ir regimą mūsų vienybę ir sulaukti dienos, kai išpažindami tą patį tikėjimą galėsime drauge švęsti Eucharistiją,- kalbėjo Benediktas XVI. (jm)