Popiežiaus sveikinimai Templetono premijos laureatui kun. M. Heleriui

2008 metų Templetono premija atiteko profesoriui Mykolui Heleriui (Michal Heller), lenkų kunigui, dirbančiam Popiežiškosios teologijos akademijos Krokuvoje filosofijos fakultete. 72 metų kosmologijos, teorinės fizikos, matematikos ir mokslo filosofijos profesorius buvo įvertintas už savo darbus, kuriais bandė atsakyti į klausimą: „ar visata turi turėti priežastį“? Heleris apžvelgė mokslininkų, filosofų, teologų teorijas ir pats pasiūlė naujų įžvalgų.

Laureato bagaže taip pat apie tris dešimtis monografijų bei 400 straipsnių, kurių temų spektras labai platus: nuo fizikos teorijų iki mokslo istorijos.

Jogailos universiteto Krokuvoje rektorius Karolis Musiolas (Karol Musiol), taip pat fizikos profesorius, komentavo, jog Helerio darbas išvengė lengvos ir paviršutiniškos pozicijos pagundų, tačiau originaliai suderino mokslininko kūrybingumą su teologo apmąstymu.

Profesoriaus Helerio intelektualinis įdarbis apima beveik 5 dešimtmečius. Dar tolimais 1960 metais jis pasiryžo apginti magistro ir daktaro laipsnius iš filosofinių reliatyvizmo teorijos aspektų apmąstymo, neužmirštant, kad augo intelektualioje šeimoje, kurios nariai nuolatos dalyvavo diskusijose tiek tarpusavyje, tiek su bičiuliais matematikos, fizikos ir religijos temomis. 1969 metais nusipelnė docento vardą, apgindamas tezę apie Ernesto Macho (Ernst Mach) principą reliatyvistinėje kosmologijoje.

1977 metais buvo pakviestas dėstyti į Liuveno universiteto astrofizikos ir geofizikos institutą, tuo pat laikotarpiu vykdė tyrimus Oksfordo universiteto astrofizikos institute ir fizikos bei astronomijos departamente Leičesterio universitete. 1986 metais atvyko daryti tyrimų į Vatikano observatoriją Kastelgandolfe, netoli Romos, čia susipažino ir kartu darbavosi su kitais garsiais tyrinėtojais, dirbančiais toje pat srityje kaip ir jis – pavyzdžiui, su astrofiziku ir teologu Viljamu Stoegeriu (William Stoeger), astronomu Džordžu Coyne (George Coyne) bei kitais.

Prie profesoriaus Helerio nuopelnų galima pridėti ir tai, kad jis sugebėjo kūrybingai dirbti tuometinėje sovietinio režimo įtakos zonoje. Kaip gerai žinome, tas režimas nelabai buvo suinteresuotas sudaryti studijų sąlygų, tyrimų kitose šalyse bei naujausios literatūros prieinamumo galimybių kunigui, kuris, pagal režimo nusistatymą, turėtų būti mokslo priešininkas. Kunigas ir mokslininkas viename asmenyje tokio nusistatymo tikėtinumui gerokai kenkia. Profesoriaus Helerio tyrimams, o ir jo darbų vertimams į kitas kalbas daugiau erdvės atsirado kartu su Solidarumo judėjimu Lenkijoje.

Profesoriui Heleriui premija oficialiai buvo įteikta gegužės 7 dieną, trečiadienį, Bekingemo rūmuose Londone.

Tarp daugybės sveikinimų, profesorių Helerį pasiekė ir popiežiaus Benedikto XVI sveikinimai, perduoti per arkivyskupo Fernando Filoni, Vatikano valstybės sekretoriato pareigūno pasirašytą telegramą. Telegramoje arkivyskupas profesoriui rašo, jog Šventasis Tėvas džiaugiasi, jog jam buvo suteiktas toks pripažinimas už išskirtinį įnašą į mokslo ir religijos dialogą. Pats popiežius daug kartų pabrėžė vaisingos proto ir religijos, dviejų žmogaus dvasios sparnų, sąveikos svarbą. Perdavęs širdingus linkėjimus, popiežius Benediktas XVI taip pat pažadėjo savo artumą per maldą premijos įteikimo dieną.

Templetono premija buvo įsteigta 1972 metais. Jos steigėjas, seras J. Templetonas, numatė, jog ji bus skiriama pavieniams ir dar gyvenantiems asmenims, kurie gilinasi į „didžiuosius klausimus“ tuo pat metu išlikdami mokslininkais. Tad ji nėra skirta vienai kokiai religijai ar kokiam vienam Dievo supratimui. Tarp premijos gavėjų yra budistų, induistų, krikščionių, musulmonų ir žydų, labai įvairių disciplinų ekspertų, užėmusių labai įvairias pareigas. Tarp kitko, Templetono premija yra vienas iš didžiausių piniginių apdovanojimų, aplenkianti šiuo požiūriu ir Nobelio premiją. Profesoriui Heleriui bus įteikti 820 tūkstančių svarų sterlingų. Kaip profesorius jau deklaravo, šias lėšas jis skirs bendram Popiežiškosios teologijos akademijos ir Jogailos universiteto Krokuvoje Koperniko centrui, skirtam būtent mokslo ir religijos susitikimo tyrimams. (rk)