Prisiekė ištikimybę popiežiui 33 Šveicarų gvardijos kariai

Antradienį po pietų, Vatikano apaštališkųjų rūmų Šv. Damazo kieme, 33 nauji Šveicarų gvardijos kariai davė priesaiką. Šventajam Tėvui atstovaujančio Vatikano Valstybės sekretoriaus pavaduotojo arkivyskupo Fernando Filoni, kitų Romos Kurijos prelatų, Vatikane akredituotų diplomatų, o taip pat iš Šveicarijos atvykusių artimųjų akivaizdoje priesaiką davė 33 nauji Gvardijos eiliniai. Po vieną prieidami prie vėliavos, kaire ranka ją paliesdami ir iškėlę dešinę ranką su atlenktais trimis pirštais, simbolizuojančiais Švenčiausiąją Trejybę, kiekvienas savo gimtąja kalba garsiai prisiekė ištikimai tarnauti popiežiui, ginti jį ir saugoti jo namus, jei prireiktų – ir gyvybę už popiežių paaukoti. Priesaikos žodžiai skambėjo visomis keturiomis Šveicarijos konfederacijos valstybinėmis kalbomis: dvidešimt naujų gvardiečių prisiekė vokiškai, 11- prancūziškai, po vieną – italų ir retoromanų kalbomis.

Kaip minėjome vakardienos mūsų laidoje, pirmadienio rytą naujus karius ir jų artimuosius audiencijoje priėmė popiežius Benediktas XVI. Antradienio rytą naujieji popiežiaus kariai su iš Šveicarijos atvykusiais artimaisiais dalyvavo Vatikano Valstybės sekretoriaus kardinolo Tarcisio Bertone Šv. Petro bazilikoje aukotose Mišiose. Pirmadienio audiencijoje, antradienio Mišiose ir priesaikos iškilmėje antradienį po pietų taip pat dalyvavo oficiali Šveicarijos valstybės delegacija – Šveicarijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadovas generolas Roland Nef bei Graubuenden kantono prezidentas Stefan Engler. Kaip kasmet, šveicarų priesaikoje Vatikane dalyvavo ir Italijos ginkluotųjų pajėgų oficiali delegacija.

Šveicarų gvardijos reglamentas numato keturias pagrindines šio korpuso užduotis – garbės sargyba Popiežiaus susitikimų ir jo vadovaujamų iškilmių metu; įprastinė sargyba prie Vatikano vartų ir Apaštališkųjų rūmų viduje; viešosios tvarkos palaikymas ir popiežiaus asmens apsauga tiek Vatikane, tiek kelionių metu. Dabartinis Šveicarų gvardijos veiklos ir užduočių formatas buvo sukurtas 1970 metais, kuomet popiežiaus Pauliaus VI sprendimu buvo išformuoti visi kiti Vatikano daliniai, kurie, faktiškai jau šimtą metų, tai yra nuo popiežiaus valstybės panaikinimo 1870 metais, nefunkcionavo kaip kariuomenė, bet buvo virtę tik garbės daliniais. Panaikinęs iki to laiko dar gyvavusias Rūmų sargybą ir Kilmingąją sargybą, Paulius VI paliko tik Šveicarų gvardiją.

Jos istorija siekia 1506 metus, kuomet matydamas tais laikai daugelio Europos šalių kariuomenėse tarnavusių šveicarų samdinių ištikimybę ir narsumą, popiežius Julijus II irgi nusprendė turėti šveicarų karių dalinį. 1505 metų birželio 21 dieną paskelbta bule popiežius įgaliojo kanauninką Peterį von Hertensteiną pasamdyti Šveicarijoje būrį karių, kurių pareiga bus „custodia palatii nostri“ („mūsų rūmų sargyba“). Į popiežiaus tarnybą stojusių 150 savanorių būrys tų pačių metų pabaigoje, tuoj pat po Kalėdų švenčių, vadovaujamas kapitono Kasparo Von Sileneno, pradėjo žygį į Romą. Po 27 dienas trukusios kelionės, 1506 metų sausio 22-osios rytą, šveicarai įžengė į Romos miestą pro Flaminijaus vartus. Atžygiavusius karius Šv. Petro aikštėje popiežius palaimino ir jau tą pačią dieną jie pradėjo tarnybą. 1506 metų sausio 22-oji laikoma Popiežiškosios šveicarų gvardijos korpuso įkūrimo data. Prieš dvejus metus Vatikane vykusiais įvairiais renginiais buvo paminėta Šveicarų gvardijos 500 metų sukaktis.

Tik dvidešimčiai metų praėjus nuo korpuso įkūrimo, šveicarams buvo lemta paliudyti ypatingą ištikimybę ir pasiaukojimą. Apeninų pusiasalyje esančios popiežiaus valstybės likimas nemaža dalimi priklausė nuo jėgų ir interesų pusiausvyros visos Europos mastu. Šešioliktojo amžiaus pradžioje dvi didžiausios varžovės buvo Prancūzija ir Habsburgų imperija, dinastiniais ryšiais susieta ir su Ispanija. Tuometinis popiežius Klemensas VII bandė diplomatiškai laviruoti tarp šių dviejų Europos galybių, tačiau jam nepasisekė. Popiežiaus sudarytą sąjungą su prancūzais imperatorius Karolis V palaikė išdavyste. 1527 metais iš Šiaurės Italijos, kuri tuo metu buvo jau užimta imperatoriaus kariuomenės, link Romos pajudėjo vadinamųjų „landsknechtų“, tai yra valstiečių samdinių, daugumoje liuteronų, kariuomenė. Pastariesiems įžengus į Romą, kovoje žuvo jų vadas. Nevaldoma samdinių minia, deganti neapykanta katalikams, 1527 metų gegužės 6 dieną nusiaubė Romos miestą, plėšė bažnyčias, rūmus ir miestiečių namus, nužudė apie 15 tūkstančių žmonių. Tą dieną, gindami popiežiaus Klemenso VII traukimąsi iš Vatikano į Angelo pilį, žuvo 147 šveicarų kariai. Iš viso Šveicarų gvardijos korpuso liko gyvi tik 42. Landsknechtamas Angelo pilies nepavyko paimti. Netrukus popiežius ir imperatorius pasirašė taikos sutartį.

Šveicarų karių auka kasmet minima iki mūsų dienų. Kasmet gegužės 6-ąją, prisimindami herojišką Šveicarų gvardijos korpuso narių pasiaukojimą, duoda priesaiką nauji gvardiečiai. (jm)