Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos sesija: „Bendro gėrio siekimas: kaip solidarumas
ir subsidiarumas gali veikti kartu“
Gegužės 2-6 dienomis vyksta Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos XIV-oji sesija.
Akademijos nariai ir pakviesti pranešėjai, atvykę iš įvairių šalių ir kontinentų,
kelias dienas diskutuos tema „Bendro gėrio siekimas: kaip solidarumas ir subsidiarumas
gali veikti kartu“.
Penktadienį vidurdienį buvo surengta spaudos konferencija,
kurioje Socialinių mokslų akademijos sesijos programa buvo pristatyta detaliau.
Bendras
sesijos tikslas, pasak organizatorių, yra „bendrojo gėrio“ sąvokos prasmė ir veiksmingumas
globalizacijos laikmetyje, kuris pasižymi nelygybės augimu, socialiniu neteisingumu,
socialinio audinio draskymu, kitaip tariant, bendrųjų pasaulio gėrių naikinimu. Tuo
nenorima pasakyti, kad globalizacija yra neigiamas procesas, bet greičiau stengiamasi
parodyti, kad teigiami globalizacijos elementai ir galimybės turi būti valdomi tam,
kad nenaikintų, o kurtų bendrąjį gėrį, darytų labiau žmonišką ateities visuomenę.
Konstatuojama,
kad moderniosios visuomenės santvarka, sukonstruota remiantis kompromisu tarp valstybės
ir rinkos, nebėra pajėgi suvaldyti globalizacijos procesų, sutrukdyti „bendrųjų blogių“
gimimui.
Tad popiežiškosios socialinių mokslų akademijos sesijos dalyviai bandys
kritiškai įvertinti pagrindinę hipotezę: ar solidarumo ir subsidiarumo principai galėtų
atsverti socializmo bei liberalizmo kompromisus, mobilizuoti naujas socialines, ekonomines
ir kultūrines pilietinės visuomenės jėgas, kurios sukurtų naujus bendruosius gėrius.
Akademijos
sesijos tema siekiama įvertinti didžiuosius mūsų epochos pokyčius keturių pagrindinių
Bažnyčios socialinės doktrinos principų – žmogaus asmens orumo, bendrojo gėrio, solidarumo
ir subsidiarumo - šviesoje. Taip pat suprasti, kokiu būdu ir kiek šie principai gali
būti taikomi ir pateikti naujus pasiūlymus ten, kur jie nežinomi, ne taip suprasti
ar iškraipyti.
Įvairių socialinių disciplinų ekspertai pateiks tyrimus tų
atvejų, naujų ekonominių formų, kuriuose solidarumas ir subsidiarumas gerai ir naudingai
veikė. (rk)