Irako chaldėjų vyskupas aukos šv. Mišias Venecijos Morkaus bazilikoje

Šį šeštadienį Venecijoje, šv. Morkaus bazilikoje, šv. Mišias laikys chaldėjų vyskupas Shlemon Warduni, Bagdado chaldėjų diecezijos augziliaras. Malda bus skirta taikai ir Irako žemei, varginamai karo.

Bus dar kartą prisimintas chaldėjų vyskupas Paulos Faraj Rahho, Mosulo arkivyskupas, kurio pagrobimas ir mirtis pailiustravo krikščionių Irake dramą, retai pasiekiančią didžiosios žiniasklaidos puslapius.

Po pusantro tūkstančio metų istorijos krikščionys masiškai traukiasi iš Irako. Daug įvairių Bažnyčių Irake vadovai nuogąstavo, kad jei ši tendencija išliks – Irake krikščionių gali ir nebelikti, nepaisant be galo senų tradicijų ir indėlio į valstybės bei visuomenės gyvenimą šimtmečių eigoje.

Irake yra bent 13 krikščioniškų Bažnyčių, vienos sąlyginai jaunos (protestantų), o kitų šaknys siekia net IV amžių (chaldėjų-sirų).

Iki karo Irake gausiausia buvo chaldėjų katalikų Bažnyčia, skaičiavusi maždaug 425 000 narius. Po jos sekė sirų katalikų bendruomenė su 60 000 narių, asirų Bažnyčia su 50 000 narių, sirų ortodoksų 55 000-iais tikinčiųjų, armėnų ortodoksų su 17 000 narių. Kitos bendruomenės buvo gerokai mažesnės. Antai, lotynų apeigų katalikų buvo apie tris tūkstančius, o anglikonų – tik du šimtai.

Karas nukreipė į krikščionis radikalių musulmonų, tiek sunitų, tiek šiitų įniršį. Vieni juose regėjo Iraką užėmusių svetimų šalių kariuomenių šalininkus, kiti tiesiog pasinaudojo proga pasisavinti krikščionių turtą, treti manė turį teisę juos jėga atversti į islamą, o nesutinkant – apmokestinti specialiu mokesčiu. Užregistruota daugybė smurto, asmenų pagrobimų, grasinimų atvejų.

Kaip minėta, daug krikščionių dėl to paliko namus ir pasitraukė į sąlyginai ramesnius Irako regionus arba paliko šalį. Sunku tiksliai suskaičiuoti, tačiau manoma, kad į Siriją pasitraukė bent 70 000, į Jordaniją 15 000, į Libaną 5000, į Turkiją 3000 krikščionių.

Niekas negali pasakyti kiek iš jų grįš, kai vieną dieną, anksčiau ar vėliau, padėtis Irake stabilizuosis. Neseniai paskelbti Aukštojo Jungtinių Tautų pabėgėlių komisariato apklausos duomenys rodo, kad norinčių grįžti į Iraką nėra daug. Po Sirijoje vykusios apklausos, kurioje irakiečiai buvo apklausti nepriklausomai nuo religinės tapatybės, peržiūrėjus 994 anketų duomenis rasti tik 39 asmenų (4 procentai visų apklaustųjų) pareiškimai, jog jie ketina grįžti į gimtąją žemę. Bet tų pačių didžioji dalis neturi aiškaus numatymo kada tai galėtų įvykti. Daugelis įvardijo tas pačias priežastis, dėl kurių jie pasirinko pabėgėlių dalią: jiems buvo grasinta, kažkam parūpo jų namai ir kitas turtas, nenorėjo gyventi nuolatinės grėsmės klimate, karas sunaikino viską ką turėjo ir nebuvo įmanoma rasti jokio darbo. Manoma, kad iš viso iš Irako pabėgo per 2 milijonus žmonių. Dar 2,7 milijono asmenų tapo „vidaus pabėgėliais“ – buvo priversti palikti savo namus, tačiau liko šalies viduje. (rk)