Gegužės 2 d. Lietuvoje mirė du kunigai

Panevėžio vyskupijos kurija praneša, jog penktadienį, gegužės 2 d. mirė Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas – emeritas kunigas Jonas Balčiūnas.

Jonas Balčiūnas gimė Pasvalyje 1927 m. Mokėsi Biržų pradinėje mokykloje ir gimnazijoje, bei Panevėžio mokytojų seminarijoje. Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje mokėsi nuo 1945 iki 1950 m. Kunigu buvo įšventintas vyskupo Kazimiero Paltaroko 1949 metais.

Kunigas Jonas Balčiūnas dirbo vikaru Pasvalio, Linkuvos ir Panevėžio Katedros parapijose. 1954 m. už dalyvavimą jaunimo pogrindžio organizacijoje „Atžalynas“ buvo areštuotas ir nuteistas 10 metų. Džiova sergantis kunigas po daugiau kaip metų buvo paleistas. Grįžo į sielovados darbą Biržų ir vėliau Pakruojo parapijose. Tačiau 1956 m. vėl buvo suimtas. Į Lietuvą grįžo 1965 m. Dirbo Salako, Alantos ir Pasvalio parapijose. Nuo 2007 m. rudens gyveno Marijampolės specialiuosiuose globos namuose. Kunigo Jono Balčiūno laidotuvės įvyks. gegužės 5 d., pirmadienį, 12 valandą Pasvalio šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčioje. Po Mišių jo palaikai bus palaidoti Pasvalio bažnyčios šventoriuje.

* * *

Kauno arkivyskupijos kurija praneša, jog gegužės 2 dieną, eidamas 84 metus, po sunkios ir ilgos ligos mirė Vilkijos parapijos klebonas kunigas Leonas Kalinauskas.

Leonas Kalinauskas gimė 1925 metų vasario 7 dieną Rumšiškėse, mokėsi Rumšiškių pradžios mokykloje. 1938 metais jo motinos seserys pasiėmė Leoną į Kauną, kur jis tęsė mokslą VI- joje Kauno gimnazijoje.

1944 metais, baigęs gimnaziją, Leonas Kalinauskas įstojo į Kauno kunigų seminariją. Kaip jis pats rašo savo autobiografijoje, pradžioje dar turėjo abejonių, tačiau po dviejų metų filosofijos studijų seminarijoje apsisprendė būti kunigu. Jo studijų metai buvo sunkūs. 1948 metais ateistinė valdžia įsakė kunigų seminarijos studentų skaičių sumažinti iki 150 klierikų. Leono Kalinausko kurse tuo metu buvo likę 40 klierikų, todėl bažnytinė vyresnybė apsisprendė šventimus jiems suteikti paankstintai. 1948 metų spalio 31 dieną vyskupas Kazimieras Paltarokas jiems suteikė kunigo šventimus, o Leonas Kalinauskas su dar kitais šešiais kurso draugais buvo pašventinti diakonais. Kunigystės šventimai jiems buvo suteikti 1948 metų gruodžio 19 dieną Panevėžyje. Viskas buvo daroma skubotai, nes gresianti tremtis ir gausūs areštai nebeleido tęsti studijų. Diplominius egzaminus pašventintieji išlaikė jau vėliau, dirbdami parapijose.

Per 1948 metų Kalėdas atlaikęs primicijas Rumšiškių parapijos bažnyčioje kunigas Leonas Kalinauskas ten, savo tėviškėje ir pasiliko kurį laiką vikarauti. 1950 metų vasario mėnesį jis buvo paskirtas Pašvitinio parapijos vikaru, o 1951 metų sausio mėnesį buvo paskirtas Zibalų parapijos klebonu, drauge pavedant aptarnauti ir Šešuolėlių parapiją.

Seminarijos vadovybės charakteristikoje kunigas Leonas Kalinauskas apibūdinamas, kaip gyvo charakterio, draugiškas ir atviras žmogus, labai tinkantis pastoracijai jaunimo tarpe. Jau darbuodamasis Zibaluose kunigas Leonas ypatingą dėmesį skyrė vaikų katekizacijai, kuo užsitraukė vietinės valdžios nepasitenkinimą. 1953 metais jis buvo paskirtas Pajevonio klebonu, kur pasirūpino atgauti karo metu apgriautą bažnyčią, kuri, ją skubiai paremontavus, 1954 metais buvo pašventinta.

Tokia kunigo veikla, be abejo, netenkino tuometinė valdžios, todėl 1954 metais, reikalaujant Religinių kultų įgaliotiniui, kunigas Leonas Kalinauskas buvo paskirtas Panevėžiuko parapijos klebonu, drauge aptarnaujant ir Šaravų bažnyčią.

Po kurio laiko pats kunigas Leonas vėl prašėsi paskiriamas vikaru ir 1956 metų birželio mėnesį buvo paskirtas Baisogalos vikaru, kur, tarp kitų pareigų daug jėgų ir darbo padėjo, statant naują kleboniją. Baisogaloje prabuvęs kiek daugiau kaip metu, kunigas Leonas gavo naują paskyrimą – šįkart Juodaičių klebonu, kur išbuvo beveik dešimt metų. Ten pasirūpino atstatyti per karą apgriautą bažnyčios bokštą, pastatė naują kleboniją.

1967 metais kunigas Leonas Kalinauskas iškeliamas klebonu į Meškuičius, kur teko apsigyventi iš daržinės įrengtame sename bute. Naujasis klebonas rengėsi statyti kleboniją, tačiau, apie tai sužinojęs Religinių kultų įgaliotinis uždraudė tai daryti ir ėmėsi priemonių, kad kunigas Kalinauskas būtų iš Meškuičių iškeltas.

1968 metais per Žolinę kunigas Leonas Kalinauskas buvo paskirtas Josvainių parapijos klebonu. Čia jis darbavosi 23 metus. Klebonas rūpinosi remontuoti ir tvarkyti bažnyčią, pastatė kleboniją, tačiau dar daugiau dėmesio skyrė dvasiniam tautos atgimimui. Ne kartą kunigas Kalinauskas gaudavo įspėjimus, buvo tardomas dėl vaikų rengimo sakramentams. Pamoksluose drąsiai kalbėjo apie Lietuvos atgimimą, ragino tikinčiuosius nebijoti aukotis dėl Tėvynės laisvės. Kai 1972 metais buvo pradėta leisti „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika“, kunigas Leonas Kalinauskas bendradarbiavo su jos leidėjais, informuodavo apie ateistinės valdžios persekiojimus.1980 metais jis buvo pakviestas prisijungti prie tikinčiųjų teisių Lietuvoje gynimo komiteto, už šią veiklą 1983 metais susilaukė įspėjimo iš prokuratūros.

Besidarbuodamas Josvainiuose kunigas Leonas 1980 metais dar buvo paskirtas ir Panevėžiuko parapijos administratoriumi, o 1984 – 1985 metais aptarnavo dar ir Pernaravos parapiją.

1992 metų balandžio mėnesį kunigas Leonas Kalinauskas buvo paskirtas Šiluvos parapijos klebonu. Čia jam teko laimė 1993 metais sutikti ir pasveikinti popiežių Joną Paulių II jo apaštališkosios kelionės į Lietuvą metu. 1996 metais kunigui Kalinauskui buvo pavesta aptarnauti dar ir Žaiginio parapiją. Tuo metu kunigo Leono sveikata jau buvo gerokai pašlijusi. 1994 – 1996 metų laikotarpiu jam teko pakelti kelias operacijas. 1997 metų balandžio mėnesį jis buvo paskirtas Vilkijos parapijos klebonu. Tose pareigose kunigas Leonas Kalinauskas išbuvo iki mirties, tik paskutinius kelis mėnesius praleido Šiluvoje.

Kunigas Leonas visada išlaikė giedrą nuotaiką ir optimizmą, buvo atviras visiems gyvenimo iššūkiams, visuomet tvirtai gynė tikinčiųjų teises, su džiaugsmu sveikino atkurtą Lietuvos nepriklausomybę ir drauge sielojosi dėl matomų negatyvių apraiškų Tėvynėje. Savo parapijiečių atmintyje jis išliko, kaip atviras, gal kartais ir griežtokas, bet teisingas ganytojas. Konfratrams visuomet buvo artimas draugas, su kuriuo bendraujant niekuomet nesijautė amžiaus skirtumo.

Kunigas Leonas Kalinauskas pašarvotas Vilkijos parapijos bažnyčioje. Laidotuvių Šv. Mišios aukojamos gegužės 5 dieną, pirmadienį 12 valandą. Kunigas Leonas Kalinauskas bus palaidotas Vilkijos bažnyčios šventoriuje.