Lietuvos Caritas organizacija pristatyta tarptautinėje konferencijoje

Vytauto Didžiojo universiteto organizuotoje konferencijoje „Tyrimai ir supervizija socialinio darbo studijose“. Lietuvos Caritas atstovė Aušra Budėjienė konferencijoje skaitė pranešimą „Supervizijos taikymas vykdant socialinius projektus“.

Lietuvos Caritas vaidmuo

Pranešėja trumpai pristatė Caritas istoriją ir pabrėžė, jog ši visame pasaulyje žinoma organizacija savo veiklą pradėjo dar XIX a. pabaigoje. Tuo metu katalikų vyskupai įvairiose šalyse ėmė burti labdara užsiimančias bendruomenes.

Pirmoji Caritas organizacija pradėjo veikti Vokietijos Freiburgo mieste 1897 m.

1924 m. liepą Amsterdame vykusiame Eucharistiniame pasaulio kongrese buvo išrinktas tarptautinis Caritas komitetas.

1950 m. Romoje įvyko Caritas organizacijų atstovų iš 22 šalių susitikimas, kuriame buvo nuspręsta įkurti tarptautinę Caritas konferenciją – Caritas Internationalis.

Šiuo metu Caritas Internationalis – viena didžiausių pasaulyje humanitarinės pagalbos organizacijų, kuriai priklauso 154 nariai, dirbantys 198 šalyse.

Nepriklausomoje Lietuvoje Caritas federacija veikė nuo 1926 m. Ji siejo beveik visas katalikų švietimo ir labdaros organizacijas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 m. Caritas federacijos veikla buvo nutraukta. Organizacijos atgaivinimo darbai pradėti tik 1988 m. rugpjūčio 26 d., kuomet slaptai susitikusi septynių moterų iniciatyvinė grupė, kuriai vadovavo vienuolė Albina Pajarskaitė, pasirašė Katalikiško moterų sambūrio Caritas įkūrimo aktą. Nuo 1991 m. organizacija pavadinta Lietuvos Caritas federacija (LCF) ir tapo tikruoju Caritas Internationalis nariu.

1997 m. birželio 21–22 d. Kaune vykusiame Lietuvos Caritas federacijos suvažiavime patvirtintas pavadinimas Lietuvos Caritas.

Supervizija socialiniame darbe

Supervizija - tai profesinių santykių konsultavimas, skatinantis darbuotoją, grupę, komandą įsivertinti savo profesinę veiklą ir numatyti jos tobulinimo kryptis, siekiant plėtoti darbuotojų socialinę kompetenciją ir didinti organizacijos efektyvumą.

Įvairiose šalyse supervizija laikoma reikšminga skirtingų sričių specialistų bei organizacijų profesinio konsultavimo forma. Daugelyje Europos šalių įkurtas supervizorių asociacijas vienija Europos supervizorių asociacija ANSE.

2000 m. LC ir Oldenburgo krašto (Vokietija) Caritas pateikė projektą Vokietijos Caritas finansuoti supervizorių rengimo programą Lietuvoje ir jau kitais metais pasirašė sutartį su Miunsterio akademija ir VDU Socialinio darbo institutu trims supervizijos mokymų ciklams rengti. Pirmuosius supervizijos mokymus visiškai finansavo Vokietijos Caritas ir juos baigė 26 supervizoriai. Antruosius mokymus baigė 20 supervizorių.

Buvo pastebėta, kad dažniausiai Caritas darbuotojai susiduria su šiomis problemomis: vadovavimas/ vadyba, administravimas, skaidrumas, komandų kūrimas, komunikacija,

pareigybių/ atsakomybių paskirstymas. Jaučiama įtampa dėl ir dėl nuolatinės išteklių paieškos. Projektinis darbas, bendradarbiavimas su kitomis NVO, sudėtingos klientų grupės, perdegimas taip pat sukelia nemažai problemų.

Caritas administracija ir projektų koordinatoriai vis dėlto mato tam tikras šių problemų sprendimo galimybes. Teigiama, kad strateginis planavimas, Lietuvos Caritas projektai vyskupijose (darbo vietos, metodika, veiklos koordinavimas), savanoriško darbo monitoringas, tam tikri socialiniai tyrimai, mokymai (profesionalumo kėlimas) bei supervizija galėtų padėti spręsti darbuotojų kasdienio darbo problemas.

Supervizija šiuo metu taikoma daugumoje Lietuvos Caritas projektų: „Pagalba prekybos moterimis ir prostitucijos aukoms”, „Vaiko orumo išsaugojimas”, „Kalinių globa ir reintegracija“ (tačiau projekto „Slauga ir globa namuose” darbuotojams supervizijos nevykdomos dėl projekte tam nenumatytų lėšų).

Supervizijos socialiniame darbe apima pačias įvairiausias temas. Čia svarbios darbo struktūravimo, administravimo, tinklo vyskupijose kūrimo, komandų kūrimo, savanorių paieškos bei jų įtraukimo į Caritas veiklą temos. Be viso to svarbu mokėti atlikti ir funkcijų paskirstymą, nustatyti darbuotojų atsakomybę, ugdyti vidinę komunikaciją, bendradarbiauti su kitomis organizacijomis, mokėti spręsti konfliktus, valdyti konkurenciją, sugebėti ieškoti naujų išteklių.

Aušra Budėjienė pranešime pristatė ir tiesioginę supervizijos naudą profesionalumo ir asmeniniam augimui, perdegimo, pervargimo prevencijai, paslaugų kokybės gerinimui, projektų bei visos organizacijos stiprinimui ir tuo pačiu visuomenės socialinių problemų sprendimui.

Trijų dienų trukmės tarptautiniame seminare pranešimus skaitė ir prof. Kyosti Urponen (Laplandijso universitetas), dr. Rasa Naujanienė (VDU), dr. Grei C. Tufte (Ostfold universitetinė kolegija), doc. Monika Kjorstad (Oslo universitetas), dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė (VDU), Vida Kanišauskienė (VDU), Ernesta Jasaitė (Centro poliklinokos psichikos sveikatos centaras), Eglė Babarskaitė (VDU), Zita Stankevičiūtė (VDU), doc. dr. Indrė Dirgelienė (VDU), doc. dr. Asta Kiaunytė (VDU), Lietuvos profesinių santykių konsultantų asociacijos pirmininkė Sigita Šimkienė, Aušra Maskaliovienė (Panevėžio kolegija), Julija Eidukevičiūtė (VDU), dr. Monika Urmolienė, Jelena Bagdanova (Kauno apskrities ligoninė), prof, Elizabeth Frost (Vakarų Anglijos universitetas) ir kiti. (Lietuvos Caritas informacija)