„Interneto kultūra ir Bažnyčia“ – 2009 metų Europos vyskupų konferencijų tarybos plenarinės sesijos tema

Visi komunikacijos ekspertai sutinka, kad internetas nulėmė radikalių pokyčių komunikacijos priemonių organizacijoje ir darbe – jis tiesiog pakeitė „komunikacijos veidą“. Žinoma, ši bendra pastaba liečia ir Bažnyčią, jos komunikaciją su pasauliu. Nėra jokių abejonių, kad interneto dar laukia ilgas evoliucijos kelias tiek technologiniu tiek geografiniu požiūriu.

Pastaraisiais metais vis daugiau komunikacijos – ekonominės, politinės, žurnalistinės ir t.t.- persikelia į interneto tinklą. Religinė komunikacija taip pat. Tad nenuostabu, kad internetui Bažnyčioje skiriama vis daugiau dėmesio.

Jau daug parapijų, vyskupijų, jaunimo organizacijų, kitų religinių institucijų turi savo svetaines. Kai kurios jų apsiriboja paprastu informacijos teikimu, o kitos pasiūlo mėnesius trunkančią aktyvią krikščionišką formaciją.

Bažnyčia jau yra paskelbusi ne vieną dokumentą, analizuojanti su internetu susijusius klausimus. Neretai kalbėta apie etinius aspektus – prievartos demonstravimą ir prievartos mentaliteto skleidimą per internetą, pornografijos – vaikų ir suaugusiųjų – plitimą.

Tačiau etinis vertinimas neišsemia visų su internetu susijusių temų, konstatuojant, jog ši komunikacijos priemonė vis reikšmingesnė nuostatų, elgesio, pasaulėžiūros formacijai. Kai kurie net sako, jog taip vadinamasis „virtualus pasaulis“ tapo autentiška tarpasmeninių santykių erdve.

Spręsti iškylančius klausimus apie Bažnyčią ir internetą, teikti pasiūlymus balandžio 25-27 dienomis Romoje susirinko Europos vyskupų konferencijų komisijos žiniasklaidai vykdomasis komitetas. Ši komisija yra dalis Europos vyskupų konferencijų tarybos, apjungiančias Europos valstybių teritorijose esančias vyskupų konferencijas. Susitikimas skirtas 2009 metų plenarinės sesijos paruošimui, mat jos tema bus „Interneto kultūra ir Bažnyčia“.

Monsinjoras Aldo Giordano, Europos vyskupų konferencijų tarybos sekretorius, Šventojo Sosto dienraščiui „l‘Osservatore Romano“ pasakojo, jog maždaug po metų, 2009-ųjų kovo mėnesį, bus surengtas kongresas, kuriame pranešėjai pateiks analizę apie interneto teikiamas galimybes, bet taip ir apie riziką. Antai, jei iš vienos pusės, internetas suteikia galimybes greitai perduoti informaciją, leidžia pasirinkti iš kelių alternatyvių šaltinių, tai, iš kitos pusės, neretai pasitaiko, jog informacija būna paviršutinė ir nerimta. Internetas tam tikra prasme leidžia susikurti „informacijos anarchijai“, kurioje ne visada lengva susigaudyti ir kuri, ne paslaptis, gali būti žalinga. Pakanka prisiminti jau minėtą prievartos internete problemą.

Kitas svarbus klausimas – kaip virtualus pasaulis įtakoja asmens santykius ir patį asmens gebėjimą turėti tarpasmeninius santykius?

Svarbu taip pat ištirti kokia yra įvairių šalių Bažnyčių patirtis. Juk ne visos šalys yra vienodai išsivysčiusios, ne visos vienodai turtingos, vienodai išplėtojusios komunikacijos infrastruktūras bei technologijas. Tad būtų naudinga, jei tų kraštų bažnytinės bendruomenės, kurios jau yra sukūrusios tam tikras komunikacijos struktūras ir yra sukaupusios patirties, visa tai galėtų perduoti tų šalių bendruomenėms, kurios tas struktūras dar tik kuria. (rk)