2008-04-20 22:40:44

Popiežiaus homilija šv. Mišiose Niujorko „Yankee Stadium“


Sekmadienį, šiek tiek po 14 valandos (Lietuvos laiku jau buvo šiek tiek po 21 val. vakaro) popiežius Benediktas XVI atvyko į garsųjį Niujorko „Yankee stadium“, kur aukojo paskutiniąsias savo apaštalinės kelionės Jungtinėse Valstijose Šventąsias Mišias.

Šv. Mišios buvo skirtos Bostono, Niujorko, Luizvilio, Filadelfijos vyskupijų bei Baltimorės arkivyskupijos 200 metų įsteigimo jubiliejui.

Pasak popiežiaus, šio jubiliejaus minėjimas ženklina stebinantį Bažnyčios augimą, kurį Dievas suteikė Bažnyčiai JAV per du šimtus metų. Šioje laisvės ir galimybių žemėje Bažnyčia per savo karitatyvines ir švietimo institucijas taip pat įnešė reikšmingą indėlį į JAV visuomenės augimą. Žinoma, tai nebuvo lengva. Jau pirmasis sekmadienio Mišių skaitinys iš Apaštalų Darbų kalba apie lingvistines ir kultūrines įtampas pirmosios bažnytinės bendruomenės viduje. Tačiau taip pat parodo Dievo Žodžio, autoritetingai skelbiamo apaštalų, stiprybę kuriant vienybę, kuri pajėgia peržengti iš žmogiškų ribų ir silpnybių kylančius susiskaldymus. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad taip mums primenama pamatinė tiesa: Bažnyčios vienybės pamatas gali būti tik Dievo Žodis, tapęs kūnu Jėzuje Kristuje, mūsų Viešpatyje. Visi išoriniai tapatybės ženklai, visos struktūros, asociacijos ar programos, kad ir kokios geros ar esminės būtų, galutinėje analizėje yra tik tam, kad palaikytų tą giliąją vienybę, kuri, Kristuje, yra Dievo dovana Bažnyčiai.

Pirmasis skaitinys taip pat sako, - tęsė Šventasis Tėvas, - kad Bažnyčios vienybė yra „apaštalinė“, ji yra regima ir pastatyta ant Kristaus pasirinktų apaštalų.

Žodžiai „autoritetas“, „klusnumas“ nėra šiandien lengvai ištariami žodžiai, - konstatavo popiežius Benediktas XVI. - Daug kam jie tampa „suklupimo akmeniu“, už kuriuo užkliūvama, ypač visuomenėje, kuri teisingai teikia didelę vertę asmeninei laisvei. Ir vis tik tikėjimo į Jėzų Kristų – „gyvenimo, tiesos ir kelio“ - šviesoje galime pamatyti tų žodžių pilną prasmę, vertę ir grožį. Evangelija mus moko, kad tikroji laisvė, Dievo vaikų laisvė, gali būti rasta tik prarandant save pačius. Šis savęs praradimas yra meilės slėpinio dalis. Ir tik save praradę iš tikro save atrasime. Tikroji laisvė sužydi tada, kada nusimetame nuodėmės jungą, kuris aptemdo mūsų suvokimus ir susilpnina mūsų ryžtą. Galutinė mūsų laimės versmė yra tas, kuris yra begalinė meilė, begalinė laisvė ir begalinis gyvenimas.

Todėl laisvė yra Dievo dovana veltui, atsivertimo jo tiesai vaisius, tai tiesai, kuri išlaisvina. Ši nauja laisvė tiesoje leidžia kitaip pažvelgti į pasaulį, atveria naujus horizontus.

Didingas išlaisvinančios tiesos perkeisto pasaulio reginys atsispindi antrajame skaitinyje aprašytoje Bažnyčioje. Prisikėlęs Kristus yra kertinis šventyklos akmuo, dar ir šiandien statomo Šventosios Dvasios. O mes, dėka krikšto, tapome šios šventyklos „gyvaisiais akmenimis“, dalyvaudami Dievo gyvenime, palaiminti Dievo vaikų laisve, įgalinti aukoti Dievui patinkančias dvasines aukas. Kas tos dvasinės aukos, jei ne kiekvienos minties, žodžio ar veiksmo skyrimas Evangelijos tiesai ir mūsų energijos atidavimas tarnavimui Dievo karalystei.

Tarnauti šiai Karalystei Šventasis Tėvas ragino ginant gyvybę, auklėjant jaunuolius, rūpinantis vargšais ir svetimšaliais.

Šiandienos Evangelijoje, - homilijos pabaigoje sakė popiežius Benediktas XVI, - Viešpats pažadėjo, kad jo mokiniai darys didesnius darbus už jį patį. Brangūs bičiuliai, tik Dievas savo apvaizdoje žino ką dar jo malonė turi įgyvendinti jūsų gyvenimuose ir Bažnyčios Jungtinėse Valstijose gyvenime. O kol kas Kristaus pažadas mus pripildo tikros vilties.

Ypatingai popiežius kreipėsi į jaunuolius, merginas ir vaikinus, drąsindamas juos priimti tą atsakomybę, kuri kyla iš tikėjimo Kristumi, taip pat atverti širdis Dievo kvietimui Jį sekti kunigystėje bei vienuoliniame gyvenime. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.