Baigėsi popiežiaus Benedikto XVI kelionės į Jungtines Amerikos valstijas primoji dalis.
Iš Vašingtono Šv. Tėvas penktadienį atvyko į Niujorką ir 10.30 valandą vietos laiku
(Lietuvos laiku 17.30) prasidėjo tris su puse valandos trukęs vizitas Jungtinių Tautų
organizacijoje.
Tai jau ketvirtas popiežiaus apsilankymas Jungtinėse Tautose.
Prieš Benediktą XVI čia jau lankėsi ir iš Generalinės asamblėjos tribūnos kalbėjo
popiežius Paulius VI (1965 m.) ir Jonas Paulius II (du kartus – 1979 m. ir 1995 m.).
Popiežiaus
kalbėjo gana ilgai – 29 minutes. Pateikiame kalbos santrauką
Jungtinės Tautos
yra centras, harmonizuojantis valstybių veiksmus, kuriais siekiama bendrų tikslų,-
kalbėjo Šv. Tėvas. Dėl to, Jungtinės Tautos turi būti ir moralinis centras, kuriame
visos pasaulio tautos galėtų jaustis kaip namuose, galėtų stiprinti priklausymo vienai
tautų šeimai savivoką. Pagrindiniai principai, kuriais save grindžia Jungtinių Tautų
organizacija – taikos siekimas, teisingumo saugojimas, žmogaus asmens gerbimas, bendradarbiavimas
ir humanitarinė pagalba – yra tie pagrindiniai idealai, kurie turi būti įgyvendinti
visame tarptautiniame gyvenime. Jungtinės Tautos įkūnija visuotinį tarptautinės bendruomenės
troškimą turėti tokį forumą ir tokią instanciją, kuri padėtų sėkmingai diegti tuos
idealus. Šiuos grindžiamuosius principus svarbu pabrėžti šiais laikais, kai matome
akivaizdžią daugiašalio konsensuso krizę, kai sprendimus priima mažuma, kai iš tiesų
problemos, kuriai šiandien reikia spręsti, būtinai reikalauja kolektyvinio tarptautinės
bendruomenės veikimo.
Pirmiausia kiekviena valstybė turi pareigą ginti savo
piliečius nuo žmogaus teisių pažeidimų; turi saugoti ir globoti savo piliečius ypač
humanitarių krizių atveju, nesvarbu kokios kilmės jo būtų – stichinės ar žmogaus sukeltos.
Jei valstybės nesugeba suteikti tokios apsaugos,- kalbėjo popiežius,- privalo įsikišti
tarptautinė bendruomenė, vadovaudamasi visuotinai pripažintais teisiniais instrumentais.
Tokia intervencija negali būti laikoma neteisėtu suverenumo ribojimu. Šitoks atsakomybės
už kitus principas, remiasi tomis pačiomis vertybėmis, kuriomis remiasi ir kiekvieno
žmogaus asmens teisės.
Kaip tik šiemet sukanka 60 metų nuo Visuotinės žmogaus
teisių deklaracijos paskelbimo,- priminė popiežius. Šis dokumentas buvo įvairių kultūrinių
ir religinių tradicijų sutarimo rezultatas. Po tais laikais ką tik išgyventos tragiškos
nesiskaitymo su žmogaus asmens orumu ir laisve patirties, visi troško, kad žmogaus
asmuo būtų iškeltas aukščiau visų institucijų, teisių ir visuomenės interesų. Deklaracijos
pripažįstamos ir skelbiamos teisės, remiasi bendru žmogaus ir jo pašaukimo suvokimu
bei natūraliuoju įstatymu, įrašytu kiekvieno žmogaus širdyje ir skirtingų kultūrų
ir civilizacijų vienodai pripažįstamu. Išimti žmogaus teises iš šito konteksto, reikštų
pritarti reliatyvistinei koncepcijai, neigiančiai žmogaus teisių visuotinumą ir skelbiančiai,
jog žmogaus teisių suvokimą lemia kultūriniai, politiniai, socialiniai ir netgi religiniai
veiksniai. Yra taip pat pavojus susieti žmogaus teisies tik su formalaus teisėtumo
ar legalumo kriterijais, nekreipiant dėmesio į žmogaus teisių būtiną ryšį su teisingumu.
Priimdami sprendimus, liečiančius žmonių, visuomenių ir valstybių gyvenimą, visų pirma
privalome matyti skirtumą tarp gėrio ir blogio.
Žmogaus teisėms priklauso ir
religijos laisvė, kuri yra ir individuali, ir bendruomeninė, tuo pat metu atskiriant
piliečio ir tikinčiojo veiklos dimensijas,- kalbėjo popiežius. Dėl to negalima sutikti,
kad tikintis žmogus, norėdamas būti aktyvus pilietis, turėtų slėpti savo tikėjimą.
Juo labiau negalima leisti, kad būtų reikalaujama atsisakyti Dievo, siekiant naudotis
pilietinėmis teisėmis. Religijos laisvė taip pat negali būti ribojama vien kulto laisve,
bet turi būti pripažįstamas ir visuomeninis religijų vaidmuo bei tikinčiųjų teisė
ugdyti teisingą visuomeninį gyvenimą.
Kalbos pabaigoje popiežius pabrėžė, jog
ir Jungtinės Tautos, ir Bažnyčia savo socialine ir tarptautine veikia, siekia to paties
– žmogaus gerovės. Bažnyčiai, siekiančiai pasidalinti su pasauliu savąja humaniškumo
patirtimi, Jungtinių Tautų organizacija yra ypatingai svarbus forumas. (jm)