Benedikto XVI gimimo diena ir išrinkimo popiežiumi metinės

Popiežius Benediktas XVI kelionės Jungtinėse Valstijose metu švęs dvi sukaktis – trečiadienį, balandžio 16 dieną Šv. Tėvui sukanka 81 metai, o šeštadienį, balandžio 19 dieną jis minės išrinkimo apaštalo šv. Petro įpėdiniu trečiąsias metines. Dar prieš išvykstat iš Romos antradienio rytą popiežius sulaukė pirmųjų sveikinimų amžiaus sukakties progą. Vieną pirmųjų sveikinimų Šv. Tėvui atsiuntė Jungtinės Karalystės monarchė ir Anglikonų Bažnyčios galva, karalienė Elžbietą II. Labai nuoširdžiai sveikindama popiežių Benediktą XVI karalienė Elžbieta II užtikrino, jog meldžiasi linkėdama ramios ir taikios ateities.

Pirmosios savo kelionės Jungtinėse Valstijose dienos, trečiadienio rytą, Šv. Tėvas, dar prieš oficialius susitikimus aukos šv. Mišais Apaštališkosios nunciatūros koplyčioje Vašingtone. Šios privačios mišios bus drauge pirmosios Benedikto XVI Mišios, aukotos Amerikos žemyne ir Jungtinių Valstijų sostinėje Vašingtone.

Benediktas XVI - Jozeph Ratzinger, gimė Marktl am Inn, pietų Vokietijoje, 1927 metų balandžio 16 dieną. Jis buvo pašventintas kunigu 1951 metais, konsekruotas vyskupu ir paskirtas Miuncheno ir Freisingo arkivyskupu 1977 metais. Tais pačiais metais popiežius Paulius VI jį pakėlė kardinolu. Nuo 1981 metų iki išrinkimo į apaštalo Petro sostą 2005 metais Joseph Ratzinger buvo vienas iš artimiausių savo pirmtako, Dievo tarno Jono Pauliaus II, bendradarbių, Romos kurijoje eidamas Tikėjimo mokymo kongregacijos prefekto, Popiežiškosios biblinės ir Tarptautinės teologinės komisijų pirmininko pareigas, o baigiantis Jono Pauliaus II pontifikatui buvo išrinktas kardinolų Kolegijos dekanu.

Kardinolas Jozeph Ratzinger buvo išrinktas popiežiumi 2005 balandžio 19-osios popietę. Pirmajame po išrinkimo sveikinimo žodyje Benediktas XVI save pavadino „paprastu ir nuolankiu Viešpaties vynuogyno darbininku“.

„Mane guodžia tai, - sakė pirmojoje kalboje Benediktas XVI, - kad Viešpats moka dirbti bei veikti ir su nepakankamais įrankiais. Visų pirma pasivedu jūsų maldoms. Džiaugdamiesi prisikėlusiu Viešpačiu, pasitikėdami nuolatine Jo pagalba, eikime pirmyn. Viešpats mums padės, ir Marija, Jo Švenčiausioji Motina, bus su mumis.“

Per pirmuosius susitikimus su tikinčiaisiais popiežius kalbėjo ir apie savo pasirinktąjį vardą.

Pasivadinau Benediktu galvodamas apie popiežių Benediktą XV, kuris vadovavo Bažnyčiai sunkiais Pirmojo pasaulinio karo metais. Jis buvo drąsus taikos pranašas, ryžtingai stengęsis, kad būtų išvengta karo, o vėliau gelbėjęs nuo karo nukentėjusius žmones. Eidamas jo pėdomis trokštu tarnauti susitaikinimui bei žmonių ir tautų harmonijai, būdamas giliai įsitikinęs, jog taika visų pirma yra Dievo dovana, brangi ir, deja, trapi dovana, kurios turime melsti, kurią turime saugoti ir kurti kiekvieną dieną visų bendromis pastangomis. Popiežius, kalbėdamas apie pasirinktąjį vardą toliau sakė, kad Benedikto vardas taip pat primena didįjį Vakarų vienuolystės patriarchą šv. Benediktą Nursietį, kuris kartu su šventaisiais Kirilu ir Metodijumi ir su šventosiomis Kotryna, Brigita ir Edita Štein yra Europos globėjas. Šv. Benedikto įsteigto ordino progresyvi plėtra turėjo milžinišką įtaką krikščionybės skelbimui visame Europos žemyne. Šv. Benediktas Nursietis yra svarbus visos Europos vienybės atramos taškas, bylojantis apie bendras krikščioniškas Europos kultūros ir civilizacijos šaknis, kurių nevalia išsižadėti. Šis Vakarų vienuolystės tėvas savo reguloje vienuoliams paliko priesaką nieko nekelti aukščiau Kristaus.

Pradėdamas savąją Petro Įpėdinio tarnystę, - sakė 2005 metų balandžio 27 dieną popiežius, - šv. Benedikto prašau padėti mums visiems, kad Kristus būtų mūsų gyvenimo centre. Kristus visada tebūna pirmoje vietoje mūsų mintyse ir mūsų veikloje. Per pastaruosius trejus pontifikato metus Šv. Tėvas nekartą vėl priminė savo pontifikato globėjo šv. Benedikto Nursiečio mokymo aktualumą. Paskutinį kartą jis tai darė prieš savaitę savo paskutiniojoje trečiadienio bendrojoje audiencijoje, vykusioje Vatikane balandžio 9 dieną. Kalbėdamas apie Vakarų vienuolystės pradininką šv. Benediktą popiežius pabrėžė būtinumą Europai atrasti savo krikščioniškąją tapatybe. Kviesdamas į moralinį ir dvasinį atsinaujinimą popiežius Benediktas XVI be kitko sakė, jog be gyvybiškai svarbių krikščioniškų šaknų, žmogui toliau grės pagunda pačiam save išganyti. Grės ta pat utopija, dėl kurios, pasak popiežiaus Jono Pauliaus II, dvidešimtajame amžiuje, žmonija išgyveno baisiausią savo istorijos regresą. Siekiant tikros pažangos būtina įsiklausyti į šv. Benedikto Regulą. Ji moko, kad vienuolio gyvenimas yra tarnavimo Viešpačiui mokykla. Pagrindinis vienuolio gyvenimo elementas yra malda, kuri prasideda atidžiu įsiklausymu į Viešpaties balsą ir virsta veikla. Viešpaties mokinys nesiekia egocentriškai savęs realizuoti, bet trokšta savo darbais šlovinti Viešpatį ir padėti kitiems žmonėms.

Šis didis vienuolis ir mus temoko tikrojo humanizmo. Šv. Benediktas tenušviečia mūsų kelią, - kalbėdamas apie savo pontifikato globėją šv. Benediktą Nursietį sakė popiežius Benediktas XVI.