Popiežiaus kelionė į Ameriką: Šv. Sosto ir JAV santykių istorija.

Nors Šventojo Sosto ir JAV diplomatiniai santykiai užmegzti tik prieš porą dešimtmečių, 1984 metais, tačiau oficialių dvišalių ryšių istorija siekia aštuonioliktojo amžiaus pabaigą, pirmuosius Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomo valstybingumo dešimtmečius. Kaip tik šia popiežiaus kelione bus pažymėtos dvišalių santykių 220-osios metinės. Per šį gana ilgą laikotarpį Šv. Petro Soste pasikeitė 16 popiežių – nuo Pijaus VI iki Benedikto XVI, o Amerikos prezidentų, nuo Džordžo Vašingtono iki dabartinio prezidento Džordžo Bušo iš viso buvo 43.

Jungtinės Amerikos Valstijos nepriklausoma valstybe pasiskelbė 1776 metų liepos 4 dieną. Ką tik gimusioje Šiaurės Amerikos valstybėje gyvavo nedidelė katalikų bendruomenė, kuriai vadovavo visų pirma iš tuo metu Prancūzijai priklausiusios dabartinės Kanados atvykę misionieriai. Pirma formali katalikų Bažnyčios struktūra buvo įkurta 1784 metais. Jėzuitas tėvas John Caroll, būsimo JAV prezidento Benjamino Franklino bičiulis, tapo „Trylikos valstijų misijos“ vadovu. Tais pačiais metais misija buvo performuota į apaštališkąją prefektūrą ir jos vadovu patvirtintas tėvas Caroll. 1788 metais Paryžiuje įvyko popiežiaus atstovo kardinolo Giuseppe Maria Doria Pamphillij ir būsimo JAV prezidento Benjamino Franklino susitikimas, kurio metu buvo tariamasi dėl pirmojo katalikų vyskupo skyrimo. Šis prieš 220 metų Paryžiuje įvykęs popiežiaus ir JAV prezidento emisarų susitikimas laikomas pirmuoju dvišalių santykių oficialiu kontaktu. Atsakydamas į per Frankliną įteiktą Šv. Sosto prašymą, prezidentas Vašingtonas duodamas leidimą skirti vyskupą paaiškino, jog vyskupų skyrimas priklauso dvasinei jurisdikcijai ir JAV kongresas nemato jokių kliūčių, kad katalikai turėtų savo vyskupą. 1789 metais apaštališkoji prefektūra tapo vyskupija su sostine Baltimorėje, o pirmuoju vyskupu buvo paskirtas tas pats jėzuitas John Caroll.

1797 metais buvo užmegzti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Popiežiaus valstybės dvišaliai konsuliniai santykiai. Čia reikia pridurti, kad tais laikais popiežius buvo ir pasaulietinės valstybės monarchas, tad kontaktuose su kitomis šalimis turėjo ginti savo piliečių interesus, rūpintis taip pat ir prekybos reikalais. Tad konsulai atstovo ne popiežiui kaip Bažnyčios vadovui, bet visų pirma atstovavo popiežiaus valstybės ir jos piliečių interesams. Lygiai pusę šimtmečio galioję dvišaliai konsulų rango ryšiai, 1847 metais buvo pakelti į aukštesnį – „Chargé d‘affaires” (reikalų patikėtinių) lygį.

1849 metai sąlyginai gali būti laikomi pirmojo popiežiaus apsilankymo Jungtinių Valstijų teritorijoje data. Iš tiesų joks popiežius devynioliktajame amžiuje į Jungtines Valstijas nebuvo nukeliavęs, o „apsilankymu teritorijoje“ laikomas tik vienas įdomus epizodas, nutikęs Italijos pusiasalyje vykstant 1848 – 49 metų revoliucijai. Popiežius Pijus IX, revoliucinių judėjimų priverstas palikti Romą, lankėsi savo valstybės pietuose esančiame Gaeta uoste. Į uostą buvo atplaukus JAV karo laivyno fregata „USS Constitution“. Jos kapitonas buvo gavęs įsakymą nesikišti į italų politinius ginčus ir kovas. Vis dėlto, nusižengdamas įsakymui, kapitonas pasikvietė į laivą uoste tuo metu buvusį popiežių Pijų IX ir iš Neapolio atvykusį Dviejų Sicilijų karalių Ferdinandą II. Popiežius JAV karo laive buvo priimtas su visa monarchui priklausančia pagarba. Už JAV neutralumo pažeidimą, laivo kapitonas buvo nubaustas.

Pasibaigus 1848 - 49 metų revoliucijai, JAV ir Popiežiaus valstybės santykiai klostėsi kaip ir anksčiau, aiškiai pabrėžiant, jog dvišalius ryšius palaiko dvi valstybės, o ne katalikybę įkūnijantis Šv. Sostas ir protestantiškosios Jungtinės Valstijos.

Tam tikrų nesklandumų sukėlė prezidento Abrahamo Linkolno nužudymas 1865 metais. Paaiškėjo, kad vienas sąmokslo prieš prezidentą dalyvių, po pasikėsinimo pabėgęs į Europą, stojo tarnauti į popiežiaus valstybės kariuomenę. Nors greit buvo išsiaiškinta, jog tas bėglys į kariuomenę buvo priimtas nieko nežinant apie jam metamus kaltinimus, vis dėlto pats faktas Amerikos visuomenėje sukėlė antipopiežiškas nuotaikas. 1867 metais buvo uždaryta JAV pasiuntinybė Popiežiaus valstybėje, nors formaliai santykiai nebuvo nutraukti. Tačiau jau 1870 metais nustojo egzistuoti ir Popiežiaus valstybė ar, tiksliau tariant, popiežius ir toliau išlaikė suverenias teises, bet neturėjo savo suverenios teritorijos.

Glaudesni dvišaliai JAV ir Šv. Sosto ryšiai pradėjo plėtotis po Pirmojo pasaulinio karo. 1919 metų sausio mėnesį popiežių Benediktą XV aplankė JAV prezidentas Wilsonas. 1936 metais įvyko prezidento Roosevelto susitikimas su kardinolu Pacelli, būsimuoju popiežiumi Pijumi XII. 1940 metais tas pats prezidentas Rooseveltas paskyrė pirmąjį savo asmeninį atstovą prie Šv. Sosto. Tai buvo tarsi įžanga į galutinį pilnaverčių dvišalių diplomatinių santykių užmezgimą. 1963 metais popiežius Paulius VI Vatikane priėmė prezidentą Kennedy, o 1965 spalį įvyko pirmas istorijoje popiežiaus vizitas JAV. Po Pauliaus VI, 1979 metais į JAV nuvyko taip pat ir Jonas Paulius II. Per savo ilgą pontifikatą Jungtinėse Valstijose jis lankėsi septynis kartus. Galiausiai 1984 metais prezidentas Reaganas paskyrė pirmąjį Nepaprastąjį ir įgaliotąjį Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorių prie Šventojo Sosto, o popiežius Jonas Paulius II pirmąjį apaštališkąjį nuncijų Jungtinėse Valstijose.

Pabaigai dar keletas faktų iš Jungtinių Amerikos Valstijų katalikų bendruomenės gyvenimo. Pirmuoju JAV katalikų vyskupu 1789 metais tapo jau minėtas jėzuitas John Caroll. Pirmuoju amerikiečiu kardinolu 1875 metais tapo Niujorko arkivyskupas John McCloskey. Pirmasis kunigas Jungtinėse Valstijos, prancūzas Theodore Badin, įšventintas 1793 metais; pirmasis Amerikoje gimęs kunigas William Matthews įšventintas 1800 metais; pirmasis juodaodis kunigas Charles Uncles – 1891-aisiais.

Kai 1785 metais buvo kuriama pirmoji apaštališkoji prefektūra, Jungtinėse Valstijose gyveno 25 tūkstančiai katalikų, o bendras gyventojų skaičius siekė 2,5 milijono. 1850 metais JAV katalikų skaičius viršijo milijoną, kai tuo pat metu bendras gyventojų skaičius siekė 23 milijonus. Šiandien JAV gyvena beveik 70 milijonų katalikų ir jie sudaro kiek mažiau negu ketvirtadalį visų gyventojų, kurių šiuo metu yra apie 300 milijonų. (jm)