Kardinolas Kasperis dar kartą apie lotyniškojo Mišiolo maldą už žydus

Vatikano dienraštis „L‘Osservatore Romano” ketvirtadienio numeryje spausdina Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos ir Popiežiškosios religinio dialogo su judaizmu komisijos pirmininko kardinolo Valterio Kasperio straipsnį, kuriame jis dar kartą bando išsklaidyti abejones, kurių kai kuriuose pasaulio žydų bendruomenių sluoksniuose sukėlė prieš du mėnesius popiežiaus Benedikto XVI sprendimu pakeista senojo lotyniško Mišiolo Didžiojo penktadienio liturgijos malda už žydus.

Kaip žinoma, pernai liepos 7 dieną paskelbtu motu proprio „Summorum Pontificum“ popiežius Benediktas XVI leido aukoti Mišias naudojant prieš pat Vatikano II Susirinkimą, 1962 metais, popiežiaus Jono XXIII patvirtintą Romos Mišiolą. Vis dėlto, motu proprio „Summorum Pontificum“ buvo nurodyta, kad nereformuotas Mišiolas neturėtų būti naudojamas Velykų Tridienio liturgijoje. Šiemet vasario 5 dieną, popiežius pakeitė 1962 metų Mišiolo maldos už žydus tekstą. Naujame tekste meldžiama, kad „Dievas apšviestų žydų tautos širdis, idant ir jie pažintų Jėzų, visų žmonių Išganytoją“.

Tokia formuluotė, iš karto po jos paskelbimo, susilaukė neigiamų reakcijų kai kuriose žydų bendruomenėse. Girdi, katalikai, nors ir deklaruoja norą palaikyti gerus santykius, tačiau siekimo atversti žydus į krikščionybę neatsisako.

Kardinolas Kasperis jau vasario mėnesį, iškart po pirmųjų neigiamų reakcijų į naują maldos tekstą, davė interviu Vatikano radijui, kuriame aiškino, jog katalikų Bažnyčia, suprasdama, jog santykių su žydais istorija buvo sunki ir sudėtinga, šiandien stengiasi būti ypatingai dėmesinga ir jautri jų balsui. Taip turėtų būti suprantamas ir pastarasis popiežiaus sprendimas pakeisti maldos tekstą. Prieš Mišiolo reformą Didžiojo penktadienio liturgijoje naudota malda, kalbėjusi apie žydų tautos aklumą, galėjo būti suprantama kaip užgauli. Dėl to Šventasis Tėvas ir nusprendė pašalinti tą elementą. Vis dėlto, tarp krikščionybės ir judaizmo yra tam tikrų specifinių skirtumų. Ir jų nutylėjimas vargu ar galėtų būti suprantamas kaip pagarbos ženklas,- kalbėjo kardinolas prieš du mėnesius.

Dabar, artėjant popiežiaus kelionei į Jungtines Valstijas ir jos programoje numatytam Benedikto XVI apsilankymui Niujorko sinagogoje, Vatikano dienraščio šios svaitės ketvirtadienio numeryje kardinolas Kasperis dar kartą grįžo prie žydų jautrią reakciją sukėlusios temos. Daugumą pastarojo meto reakcijų,- rašo kardinolas,- lėmė ne racionalus nepritarimas, bet emocijos. Turime į tai deramai atsižvelgti, nes taip pat ir dauguma tų mūsų bičiulių žydų, kurie aktyviai dalyvauja dialoge su krikščionimis, nėra užmiršę senovėje dažno priverstinio žydų atvartinėjimo į krikščionybę. Daugelis žydų jų atžvilgiu taikomą krikščionišką misiją supranta kaip grėsmę jų tautinei egzistencijai. Neretai net lygina su Šoah – su ta tragiška patirtimi, kuri šiandien yra tapusi vienu stipriųjų identiteto elementų. Tad krikščionių ir žydų santykiuose būtinas maksimalus atidumas ir jautrumas,- rašo kardinolas Kasperis. Tačiau jautrumas ir atidumas turi savaime implikuoti ir pagarbą skirtumams, kurie objektyviai egzistuoja tarp judaizmo ir krikščionybės. Naujoje senojo Mišiolo Didžiojo penktadienio maldoje už žydus kalbama apie krikščionių siekimą, kad visi, taip pat ir žydai, pažintų Jėzų. Tačiau tai nėra lygu institucionalizuotam žydų tautos evangelizavimui. Krikščionys kalbėdamiesi su kitų religijų atstovais negali nutylėti Jėzaus. Teologinis dialogas su kitomis religijomis ir tarpreliginis bendradarbiavimas kitomis formomis nebūtų autentiškas ir nuoširdus jei krikščionys megzdami ryšius su kitomis tikybomis nutylėtų esminį savo tikėjimo dalyką. Toliau ilgokame straipsnyje kardinolas primena judaizme suleistas krikščionybės šaknis, apaštalo Pauliaus mokymą apie tebegaliojančius Izraeliui duotus Dievo pažadus. Katalikų Bažnyčia neketina siųsti misionierių, kurie atverstų žydų tautą į krikščionybę, tačiau ji negali išsižadėti Jėzaus liudijimo visų pasaulio tautų, taip pat ir žydų tautos, akivaizdoje. Mes liudijame savo tikėjimą. To paties laukiame ir iš žydų,- rašo kardinolas Kasperis. (jm)