Honkongo katalikai atšaukė piligriminį žygį į Kiniją

2007 metų birželio gale popiežius Benediktas XVI pasiuntė laišką Kinijos Liaudies Respublikos katalikams. Jame buvo pateikti ne tik pasiūlymai kaip išspręsti ilgametę Kinijos ir Šventojo Sosto santykių krizę, bet taip pat buvo pasiūlyta įsteigti „Maldos už Bažnyčią Kinijoje dieną“. Šiai dienai popiežius pasiūlė gegužės 24-os dienos datą, kada Bažnyčios liturginiame kalendoriuje yra minima Mergelės Marijos „Krikščionių Pagalbos“ šventė.

Būtent šiam Marijos titului yra dedikuota tarp Kinijos katalikų žinoma šventovė greta Šanchajaus miesto.

Pasak Šventojo Tėvo, šią diena ne tik Kinijos katalikai, bet ir visos visuotinės Bažnyčios tikintieji melstųsi už Bažnyčią Kinijoje.

Būtent gegužės 24 dieną Honkongo diecezija rengė didelę piligriminę kelionę į minėtą Marijai, Krikščionių Pagalbai, skirtą šventovę Šanchajaus miesto apylinkėse. Tačiau dabar pranešama, jog Kinijos valdžia pareiškė, kad Honkongo katalikų piligriminiam žygiui dabar „nepalankus metas“, todėl turėtų būti atšauktas ar nukeltas „dėl saugumo motyvų“.

Taip galų gale baigėsi kelis mėnesius trukusi neaiški padėtis. Iš pradžių kardinolas Joseph Zen, Honkongo diecezijos ganytojas, ketino į piligriminę kelionę vykti kartu su tūkstančiu tikinčiųjų. Tačiau Kinijos valdžiai parodžius prieštaravimo ženklų, piligrimų grupė buvo sumažinta perpus, o kardinolas Zen taip pat pareiškė nevyksiantis. Taip buvo tikimasi sušvelninti Kinijos valdžios nusistatymą, neturinčiam daug simpatijų daug kartų ją kritikavusiam kardinolui ir neleidžiančiai jam atvykti į kontinentinę Kiniją jau nuo 1996 metų.

Tačiau ir tai Kinijos valdžios neįtikino. Ji leido suprasti, kad didelės Honkongo katalikų grupės nepageidauja, tariamai dėl to, kad gegužės mėnesį dėl piligrimų skaičiaus gali kilti spūstys Marijos šventovėje. Žinoma, tikrieji motyvai turbūt visai kiti. Honkongo katalikams liko galimybė nuvykti į šventovę mažomis grupėmis, beveik anonimiškai. To galbūt ir siekta. (rk)