„Nebijokite!“ Jonas Paulius II Lietuvoje

Jonas Paulius II išėjo palikęs didžiulį dvasinį palikimą, kurį susumavus būtų galima aptarti vienu žodžiu, kuris nuo pirmųjų pontifikato dienų buvo popiežiaus gana dažnai kartojamas: „Nebijokite!“. Šis krikščioniškos vilties kupinas šauksmas skambėjo kaip daug nauja žadanti programa: „Nebijokite, atverkite, plačiai atverkite Kristui duris!“. Dievo tarnas popiežius Jonas Paulius II ypač mėgo jį priminti jaunimui, bet ne tik. 1993 metai lankydamasis Lietuvoje, jis tą patį, jau testamentiniu tapusį ir viltimi drąsinantį kvietimą pakartojo Vilniaus Universitete, kreipdamasis į Lietuvos akademinį ir kultūros pasaulį, dalyvaujant Kultūros ministrui, Universiteto rektoriui, šimtams dėstytojų, kultūros ir meno atstovams:

(…) Garbieji Ponai, jūsų Universitetas tampa reikšmingu simboliu. Jis įkurtas geografiniame centre Europos, pašauktos į vis artimesnę vienybę, kad pasitarnautų pasaulio taikai. Šis uždavinys gerai atitinka jos tūkstantmetės kultūros tradiciją. Senas ir gilus Europos ryšys su krikščionybe taip pat stiprina taiką. Dabar Bažnyčia iš savo pusės labiau nei bet kada yra pasiryžusi dėti į naująją Europos ateitį savo seną ir visuomet naują dalį. Tai Kristaus „Dievo su mumis“, „Dievo su žmogumi“ liudijimas. Tai Dievo, kuris apsireiškė Sūnaus kryžiuje, Sūnaus, kuris tapo žmogumi, paskelbimas. Tai Dievo - Meilės - skelbimas.

Šios meilės paskatintas ir atvykau pas jus. Sujaudintas žvelgiu į jūsų akis, pažinusias ašaras. Jūsų asmenyje apglėbiu visus ilgai kentėjusius brolius. Bet pirmiausia trokštu kartu su jumis žvelgti į ateitį, į mūsų laukiantį pažangos ir taikos kelią.

Nebijokite, Bičiuliai, atverti durų Kristui! Jis pažįsta žmogaus širdį ir moka atsakyti į skaudžiausius jo nerimo klausimus. Jis kviečia mus kartu darbuotis ir kurti tikrai laisvą, vieningą žmoniją.

Tokiomis mintimis jus sveikinu. Dėkoju, kad atidžiai ir nuoširdžiai klausėtės. Meldžiu jums, jūsų darbams, jūsų brangiems asmenims Dievo palaimos. (Iš Dievo tarno popiežiaus Jono Pauliaus II kalbos, sakytos susitikime su kultūros ir mokslo darbuotojais Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje, 1993 rugsėjo 6 d.)