Bažnyčia protestuoja prieš hibridinių embrionų kūrimą Anglijoje
2006 metų pabaigoje trys Anglijos laboratorijos kreipėsi į Žmogaus apvaisinimo ir
embriologijos agentūrą (HFEA), reguliuojančią tokius klausimus, su prašymu leisti
sukurti hibridinius žmogaus ir gyvūno embrionus. Tyrėjai motyvavo, jog tai padėtų
suprasti kai kuriuos genetinių ligų mechanizmus.
Reikia prisiminti, kad dar
2004 metais Didžioji Britanija tapo pirmąja šalimi Europoje, leidusia tyrimų tikslams
kurti žmogaus embrionus, kurie auginami iki 14 dienos, o paskui sunaikinami.
2007
metų gegužės mėnesį britų vyriausybė priėmė politinį sprendimą, leidžiantį kurti hibridinius
embrionus, kuriuose būtų apie 0,1 procento „gyvūno (karvės ar triušio) medžiagos“.
Tų pačių metų rugsėjo mėnesį britų Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos agentūra taip
pat pasakė savo „taip“ mišriems embrionams, o 2008 metų sausio pabaigoje dvejoms laboratorijoms
suteikė metų trukmės licenzijas kurti hibridinius embrionus, juos tirti ir auginti
trumpą laiką, po to juos sunaikinant. Iki tol kurti hibridinius embrionus visame pasaulyje
buvo leidusi tik Kinija.
Licenzijos hibridiniams embrionams sukėlė diskusijų
bangas. Vieni ekspertai, hibridinių embrionų gamybos šalininkai, žadėjo nepaprastas
galimybes kai kurių genetinių ligų gydyme, kiti ekspertai teigė, jog tos galimybės
gali kuo puikiausiai apsieiti be hibridinių embrionų, naudojant kitokius tyrimus.
Debatų centre vėl atsidūrė žmogaus embriono statusas. Ar žmogaus embrionas
yra „žmogiška būtybė“, ar „biologinė medžiaga“? Ar leistina kurti genetiškai nesveikus,
ligai ir sunaikinimui pasmerktus embrionus? Ar nepavojinga griauti genetines sienas
tarp žmogaus ir gyvūno biologinės santvarkos? Ar nesudaromos prielaidos po kelių ar
po keliolikos metų hibridinį embrioną užauginti moters įsčiose? Ir jei taip atsitiktų,
koks būtų jo statusas? Ar tokie tyrimai nenukryps į genetinę selekciją? O gal nėra
jokio atskiro žmogaus statuso ir, atvirai pasakius, su juo galima elgtis taip, kaip
su bet kuriuo gyvūnu?
Jei šiuo metu mišrių embrionų kūrimas reguliuojamas
kiekvienam tyrimų projektui atskirai suteikiamomis laikinomis licenzijomis, ant britų
parlamentarų stalų guli įstatymo projektas, kuris sukurtų ilgalaikes nuostatas. Šis
projektas, remiamas valdančiosios leiboristų partijos, buvo patvirtintas Lordų rūmuose
ir pasiekė Atstovų rūmus. Balsavimas dėl jo nebus lengvas, nes yra nemaža parlamentarų
grupė, kuri abejoja tokia įstatymo forma, kokia ji dabar ir nesiruošia už jį balsuoti.
Jie susilaukia dalies visuomenės palaikymo.
Prieš hibridinių embrionų kūrimą
pasisakė ir katalikų Bažnyčia, kuri žmogaus embrioną laiko tikra žmogiška būtybe.
Ir jei taip, tada jai turi būti pripažintos teisės, apsaugančios nuo pažeidimų ir
dar labiau – nuo sunaikinimo, panašiai kaip yra apsaugotas jau gimęs žmogus.
Dar
vasario mėnesį Anglijos ir Velso katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas
Cormac Murphy – O‘Connor, Vestminsterio arkivyskupas, paskelbė viešą laišką, kuriame
kvietė tikinčiuosius nelikti abejingais tokiu svarbiu klausimu.
Škotijos vyskupų
konferencijos pirmininkas kardinolas Keith O‘Brien prieš kelias dienas viešame susitikime
sakė, jog žmogaus embrionas nėra „potenciali žmogaus gyvybė“, tačiau „žmogaus gyvybė
su potencialu“ ir kvietė mokslininkus ieškoti kitų kelių.
Lančesterio vyskupas
Patrikas O‘Donoghue pastebėjo, kad jei pripažįstame žmogaus embrioną kaip „žmogišką
būtybę“, tai nėra leistina juos naikinti vardan ekonominės pažangos, užsimindamas
apie Anglijos ministro pirmininko siekį padaryti Angliją pirmaujančią šalimi pasaulyje
genetikos ir kamieninių ląstelių tyrimuose, žadančioje – sėkmės atveju - milžiniškus
pelnus medicinos srityje.
Birmingemo arkivyskupas Vincent Nichols, be jau minėtų
dalykų, kalbėjo, jog įstatymo projektas komercializuoja kai kuriuos žmogaus gimimo
aspektus. Ar tikrai privalome daryti tai, ką galime padaryti? – klausė jis.
Katalikų
Bažnyčios hierarchai kreipėsi į britų valdžią, prašydami leisti „už“ arba „prieš“
šį įstatymą parlamentarams balsuoti ne pagal partijos liniją, o pagal asmeninę sąžinę,
nors tokia balsavimo tvarka būtų daugiau išimtinė. Tačiau jei ji buvo leista sprendžiant
lapių medžioklės klausimus, priminė kardinolas O‘Brien, tai čia kalbama apie daug
svarbesnį dalyką. (rk)