Maskvos ir Konstantinopolio patriarchatai sprendžia tarpusavio nesutarimus dėl požiūrio
į popiežiaus tarnystę ir dėl Estijos stačiatikių bendruomenių
Trečiadienį, kovo 26 dieną, Ciuriche įvyko Maskvos ir Konstantinopolio patriarchatų
atstovų susitikimas, kuriame pradėta spręsti dviejų pagrindinių ortodoksų Bažnyčių
nesusipratimus, išryškėjusius pernai Italijos Ravenos mieste vykstant Tarptautinės
katalikų ir ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo mišriosios komisijos asamblėjai.
Priminsime,
kad Ravenos susitikimo metu buvo priimtas labai svarbus katalikų ir ortodoksų ekumeninio
dialogo dokumentas, kuriuo buvo pripažintas popiežiaus autoriteto reikalingumas ir
naudingumas visiems krikščionims. Šį bendrąjį dokumentą, drauge su katalikų atstovais,
pasirašė visi asamblėjoje dalyvavę daugumos ortodoksų Bažnyčių atstovai, išskyrus
tik Maskvos patriarchato atstovus, kurie, nesutardami su Konstantinopolio patriarchatu
dėl Estijos ortodoksų bendruomenės statuso, Ravenos susitikime nedalyvavo, ar tiksliau
tariant, buvo į Raveną atvykę, bet pirmąją asamblėjos dieną iš jos pasitraukė. Tad
dokumentą, katu su katalikais, pasirašė Konstantinopolio, Aleksandrijos, Antiochijos,
Jeruzalės, Serbijos, Rumunijos, Bulgarijos, Gruzijos, Kipro, Graikijos, Lenkijos,
Albanijos, Čekijos, Slovakijos, Suomijos ir Estijos ortodoksų Bažnyčių atstovai. Maskvos
atstovai, Ravenos asamblėjoje nedalyvavę, pažadėjo be jų priimtą dokumentą atidžiai
išstudijuoti ir vėliau pareikšti savo nuomonę.
Maskvos patriarchato atstovų
nedalyvavimo Ravenos asamblėjoje priežastis, o gal tik pretekstas, buvo Konstantinopolio
patriarcho sprendimas pakviesti į asamblėją Talino vyskupą Steponą, vadovaujantį nuo
Maskvos nepriklausai Estijos stačiatikių bendruomenei. Maskvos patriarchatas šį vyskupą
ignoruoja, o teisėtu Talino vyskupu laiko savo paskirtąjį Kornelijų.
Šito dualizmo
ištakos siekia praėjusio šimtmečio trečiojo dešimtmečio pradžią. Po bolševikų revoliucijos
Rusijoje buvo beveik visiškai sunaikinta ortodoksų Bažnyčios struktūra, išžudyta dauguma
vyskupų. Bolševikų teroras nepalietė už komunistinės Rusijos ir vėliau Sovietų Sąjungos
ribų gyvavusių Maskvos patriarchatui pavaldžių ortodoksų vyskupijų. Kaip tik tuo metu
Talino metropolitas Aleksandras pasiprašė Konstantinopolio globos. Konstantinopolio
Bažnyčios Sinodas 1923 metų liepos 7 dieną paskelbė iškilmingą sprendimą, suteikiantį
Talino vyskupui Aleksandrui savarankiško Talino ir visos Estijos metropolito titulą.
1940 metų birželį Sovietų Sąjungai okupavus Estiją, Stalino laikais atkurtas Maskvos
patriarchatas pareikalavo, kad beveik du dešimtmečius savarankiškai veikusi Estijos
ortodoksų Bažnyčia pripažintų Maskvos patriarchato valdžią, tačiau Talino metropolitas
nesutiko. Karo pabaigoje metropolitas ir nemaža dalis dvasininkijos pasitraukė į Švediją
ir ten atkūrė savarankiškos Estijos stačiatikių Bažnyčios Sinodą. Po metropolito Aleksandro
mirties, tremtyje veikiančiai Estijos ortodoksų Bažnyčiai vadovavo Konstantinopolio
patriarcho skiriami vietininkai. Tuo tarpu sovietų valdomoje Estijoje Maskva paskyrė
naują savo metropolitą. Pasibaigus komunistų valdymui, Estijoje atgijo ir ortodoksų
Bažnyčios savarankiškumo šalininkai. 1996 metais Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus
II iškilmingu aktu paskelbė, kad 1923 metų sprendimas suskurti savarankišką bendruomenę
galioja ir nauju savarankiškos Estijos ortodoksų Bažnyčios Talino metropolitu paskyrė
iš Kipro kilusį vyskupą Steponą. Maskva, žinoma, nei savarankiškos bendruomenės, nei
jos metropolito nepripažįsta.
Trečiadienį Ciuriche įvykusiame Maskvos ir Konstantinopolio
patriarchatų atstovų susitikime žengtas turbūt ganėtinai svarbus žingsnis dviejų svarbiausių
ortodoksiškų Bažnyčių ginčo sprendimo linkme, nes baigiamajame susitikimo dokumente
tvirtinama, kad abu patriarchatai nori išspręsti nesutarimą ir kad tuo tikslu įsipareigoja
pradėti svarstyti dviejų Estijos metropolijų juridinį statusą ir taip pat ginčus dėl
nekilnojamo turto. Tame pačiame baigiamajame dokumente, kalbant apie popiežiaus autoriteto
pripažinimą, sakoma, jog buvo konstatuotos skirtingos Maskvos ir Konstantinopolio
patriarchatų nuomonės, tačiau abi Bažnyčios yra pasiryžusios tęsti diskusijas. (jm)