Kovo 31 – balandžio 7 dienomis Romoje vyks Antilų vyskupų konferencijos vizitas Ad
Limina, kurio metu kiekvienas šiai Konferencijai priklausantis ganytojas asmeniškai
susitiks su popiežiumi, įvairiose Šventojo Sosto dikasterijose konsultuosis dėl jiems
aktualių klausimų.
Tačiau į Romą Antilų vyskupų konferencijos ganytojai jau
yra atvykę ir čia, kovo 27-29 dienomis surengė savo kasmetinį posėdį.
Antilų
vyskupų konferencija apjungia labai margą, daugiakalbę ir kultūriškai įvairią realybę.
Jai priklauso 13 didesnių ar mažesnių salų-valstybių, trys Prancūzijos užjūrio departamentai,
dvi autonominės Olandijos teritorijos, šešios anglų kolonijos ir Mergelių Salos, kurios
yra JAV teritorija ir Antilų vyskupų konferencijoje turi stebėtojo statusą.
Geografinė
Antilų vyskupų konferencijos teritorija yra padalinta į 21-ą bažnytinę teritoriją:
5 arkivyskupijas, 14 vyskupijų ir dvi misijas.
Socialinė Antilų vyskupų konferencijos
apjungiamų teritorijų tikrovė taip pat labai įvairi. Vienos teritorijos yra neturtingos
ir verčiasi tik kai kurių žemės ūkio kultūrų pardavimu, kitos, tuo tarpu, yra mėgstamos
viso pasaulio turistų, dar kitos yra tapusios „fiskaliniais rojais“. Dar kitur yra
nemažos problemos su narkotikų vartojimo lygiu ar prievartos epizodais. Keliose salose
tebegalioja mirties bausmė.
Antilų vyskupų konferencijos pirmininkas, aptardamas
Bažnyčios situaciją, pažymėjo, jog viena iš didžiausių problemų yra dinamiškumo bei
veržlumo trūkumas. Dėlto per ilgą laiko tarpą Bažnyčia neaugo. Daug iššūkių kelia
konkurencija su aktyviomis evangelikų bendruomenėmis. Trūksta taip pat gerai suformuotų
pasauliečių tikinčiųjų ir šis trūkumas vis labiau jaučiamas, mat kunigų ir vienuolių
skaičius mažėja.
Antra vertus, katalikų Bažnyčia regione yra išplėtojusi platų
švietimo, medicininių ir socialinių paslaugų institucijų tinklą. (rk)