Vatikano spaudos salės direktorius komentuoja islamo atstovų reakcijas į atsivertusio
musulmono krikštą Velykų nakties budėjimo metu
Vatikano spaudos salės (taip pat ir Vatikano radijo) direktorius tėvas Federico Lombardi
paskelbė dar vieną pareiškimą, komentuojantį reakcijas, kurių, pirmiausia islamo pasaulyje,
sulaukė iš islamo į katalikybę atsivertusio egiptiečių kilmės italų žurnalisto Magdi
Allamo krikštas Šv. Petro bazilikoje Velyknakčio pamaldų metu. Daugiausia dėmesio
skiriama kritikai, kurios sulaukta iš 138 islamo atstovų, pernai paskelbusių atvirą
laišką, kuriuo buvo pradėtas vienas rimčiausių pastaruoju metu krikščionių ir musulmonų
religinio ir kultūrinio dialogo bandymų.
Nepasitenkinimą dėl Magdi Allamo krikšto
Šv. Petro bazilikoje minėtos 138 islamo lyderių grupės vardu pareiškė Jordanijos Karališkojo
islamiškojo strateginių studijų centro vadovas prof. Aref Ali Nayed. Pasak jo, sprendimą
pakrikštyti buvusį musulmoną Šv. Petro bazilikoje, katalikams svarbiausių apeigų metu,
musulmonai interpretuoja kaip nedraugišką mostą. Liūdna,- tvirtina prof. Nayed,- kad
žmogus, parinktas tokiam viešam aktui, kurstė ir tebekursto neapykantą. Naujausio
Magdi Allamo viešo pareiškimo turinys skamba panašiai kaip popiežiaus cituoti Bizantijos
imperatoriaus žodžiai liūdnai pagarsėjusioje Regensburgo kalboje. Nejaugi musulmonai
turėtų suprasti, kad popiežius pritaria Magdi Allamo viešai išsakytam požiūriui į
islamą? – klausia prof. Nayed ir sako, kad Vatikanas turėtų viešai atsiriboti nuo
tokių samprotavimų. 138 musulmonų laiško signatarų atstovas taip pat savaip interpretuoja
ir iškilmingą kontekstą, kuriame įvyko krikšto apeigos, ir ta proga sakytus popiežiaus
žodžius. Pasak jo, beveik manichėjiškame kalbėjime apie šviesą ir tamsą, katalikai
„šviesą“ taiko sau patiems, o „tamsą“ kitiems. Galiausiai taip pat paminėtos krikščioniškos
mokyklos musulmonų daugumos šalyse, kurios, pasak pareiškimo autoriaus, užsiima prozelitizmu.
Nepaisant kritikos, šio pareiškimo autorius vis dėlto patvirtina, kad užmegztas dialogas
su katalikais yra pozityvus dalykas ir jis turi būti tęsiamas.
Būtent į šiuos
musulmono profesoriaus samprotavimus atsako tėvas Lombardi ketvirtadienį paskelbtu
pareiškimu.
Pasak Vatikano spaudos salės ir mūsų radijo direktorius, svarbiausias
prof. Nayedo pasisakymo elementas yra jo pareikštas noras tęsti pradėtą dialogą ir
neatsisakyti pastaruoju metu užmegztų kontaktų, pirmiausia laiškais, o paskui taip
pat ir susitikimu Vatikane.
Pareiškime pažymima, jog krikštas suteikiamas tik
tuo atveju, jei jį priimantis asmuo laisvai ir nuoširdžiai priima krikščionių tikėjimą,
išreikštą „Tikėjimo išpažinimo“ formulėje. Šis tikėjimas viešai išpažįstamas krikšto
metu. Tačiau savaime suprantama, kad kiekvienas krikščionis išlaiko teisę turėti savo
asmeninę nuomonę įvairiausiais klausimais ir temomis, dėl kurių tarp krikščionių galioja
teisėtas pliuralizmas. Jei naujas krikščionis priimamas į Bažnyčią, tai nereiškia,
kad jis turi atsisakyti savų idėjų ir pozicijų, ypač politinėmis ir socialinėmis temomis.
Magdi
Cristiano Allamo krikštas yra gera proga aiškiai priminti šį fundamentalų principą.
Jis turi teisę reikšti savo idėjas, kurios ir lieka jo asmeninėmis idėjomis ir kurių
jokiu būdu negalima tapatinti nei su popiežiaus, nei su Šventojo Sosto oficialia pozicija.
Atsakydamas
į užuominą apie popiežiaus paskaitą Regensburge, tėvas Lombardi primena, jog popiežiaus
intencijos jau buvo paaiškintos ir dabar nėra reikalo prie to grįžti. Vis dėlto, toje
paskatoje paliestomis kai kurios temomis, ypač dėl tikėjimo ir proto, religijos ir
smurto tarpusavio sąsajų, ir toliau turėtų būti diskutuojama bei keičiamasi nuomonėmis,
nes jos liečia problemas, kurių neįmanoma išspręsti vieną kartą visiems laikams.
Vatikano
spaudos salės ir Vatikano radijo direktoriaus pareiškime taip pat paaiškinta, kad
Velykų nakties liturgija buvo švenčiama taip pat kaip kiekvienais metais ir kad joje
visada naudojami šviesos ir tamsos simboliai. Ši liturgija visur švenčiama labai iškilmingai,
o ypač Šv. Petro bazilikoje, kur jai vadovauja popiežius. Tačiau, popiežiaus, aiškinančio
liturgijos simbolius, kaltinimas „manichėjizmu“, greičiau reiškia katalikų liturgijos
nesupratimą, negu priekaištą Benedikto XVI ta proga sakytai kalbai.
Galiausiai
tėvo Lombardi pareiškime atmetamas kaltinimas, jog musulmonų daugumos šalyse veikiančios
katalikų mokyklos užsiima prozelitizmu. Tai netiesa, nes dauguma krikščioniškas mokyklas
ar universitetus baigusių jaunųjų musulmonų netampa krikščionimis, o tik įgyja daugiau
pakantos. Ir šie nuopelnai turėtų būti tinkamai įvertinti. Nemanome,- rašo tėvas Lombardi,-
kad Bažnyčia būti nusipelniusi kaltinimų žmogaus asmens orumo ir laisvės negerbimu.
Tokių žmogaus orumo ir laisvės negerbimo atvejų reikia kitur ieškoti. Ir jiems reikia
skirti deramą dėmesį. Turbūt dėl to popiežius ryžosi šitai rizikai ir suteikė krikštą
norėdamas patvirtinti, jog religijos pasirinkimo laisvė glūdi žmogaus asmens orume.
Kiekvienu
atveju,- baigia savo pareiškimą tėvas Lombardi,- prof. Aref Ali Nayed,- yra pašnekovas,
kurį gerbiame ir su kuriuo visada verta garbingai diskutuoti. Ir tai leidžia tikėtis,
jog mūsų dialogas bus tęsiamas. (jm)