Sekant seną tradiciją, Velyknakčio šv. Mišiose yra krikštijami katechumenai, asmenys,
kurie po pasiruošimo laiko pilnai įžengia į krikščionišką gyvenimą katalikų Bažnyčioje.
Septynis
katechumenus – iš Italijos, Kamerūno, Kinijos, JAV, Peru - Velyknakčio Mišiose šv.
Petro bazilikoje pakrikštijo ir popiežius Benediktas XVI, po krikšto suteikęs jiems
taip pat Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus.
Nors iškilminga Velyknakčio
liturgija vyko įprastai, tačiau vieno katechumeno krikštas pateikė staigmeną Italijai
ir sulaukė daug atgarsių Vakarų ir arabų valstybių spaudoje. Šventasis Tėvas užpylė
krikšto vandens taip pat ir ant Magdi Allamo galvos, pasirinkusio „Kristiano“ vardą,
pažodžiui reiškiančio „krikščionis“.
Magdi Allam Italijoje yra gerai žinomas
žurnalistas, kelių knygų autorius. Po daugybe vieno iš didžiausių Italijos dienraščių
„Corriere della Sera“ vedamųjų straipsnių yra būtent jo parašas. Tame pačiame dienraštyje
Magdi Allam eina vicedirektoriaus pareigas.
Iki krikšto Magdi Allam buvo žinomas
kaip nuosaikus musulmonas, atstovaujantis tam tikro musulmoniško pasaulietiškumo pozicijoms.
Pats gimęs Egipte (1952 metais), Magdi Allam jaunystėje emigravo į Italiją. Čia baigė
sociologijos studijas ir pradėjo sėkmingą žurnalisto karjerą, daug rašydamas apie
Artimuosius Rytus, apie islamo pasaulį, apie islamo ir Vakarų pasaulių susitikimą
– apie tas temas, kurios globalizacijos ir masinės emigracijos, kultūrų ir religijų
tiesioginio susitikimo laikais tampa vis labiau aktualios.
Magdi Allam taip
pat išgarsėjo griežta islamo fundamentalizmo ir ekstremizmo kritika, už kurią nusipelnė
islamo priešo vardo ir grasinimų mirtimi iš kai kurių musulmoniškų ekstremistinių
organizacijų. Jau penkerius metus jo namai ir šeima yra saugomi policijos, policininkas
lydi žurnalistą kiekvienoje kelionėje.
„Corriere della Sera“ publikuotame viešame
laiške redaktoriui ir visiems skaitytojams Magdi Allam išdėstė savo atsivertimo motyvus.
Jis paaiškino, kad tai buvo daug metų trukusio vidinio ieškojimo vaisius, kurį subrandino
taip pat ir draugai krikščionys, pasauliečiai ir dvasininkai, kurie pateikė solidų
liudijimą. Prie apsisprendimo tapti krikščioniu labai prisidėjo popiežiaus Benedikto
XVI mokymas, kad tarp proto ir tikėjimo yra neatsiejamas ryšys, be kurio neįmanomas
autentiškas religingumas.
Tame pačiame laiške Magdi Allam meta iššūkį musulmonų
ekstremistų grasinimams mirtimi, kurie neabejotinai vėl pasipils po tapimo krikščioniu,
taigi, po atsimetimo nuo islamo, už kurį kai kurios islamo interpretacijos ir bendruomenės
baudžia mirtimi. „Žinau ką darau ir savo likimą pasitiksiu aukštai iškelta galva“,
rašo žurnalistas.
„Reikia įveikti baimę“, priduria Magdi Allam ir dar kartą
paliečia temą, dėl kurios jau ne kartą buvo karštai polemizavęs anksčiau: tiesa, kad
Italijoje tūkstančiai krikščionių tapo musulmonais. Tačiau taip pat tiesa, kad ir
tūkstančiai musulmonų tapo krikščionimis. Bet jei pirmieji ramiai gyvena pagal pasirinktą
tikėjimą, tai antrieji priversti slėpti savo tikėjimą dėl baimės būti nužudytais.
Jie taip pat liudija gilią dvasinę ir žmogišką vienatvę, mat valstybės, deklaravusios
religinę laisvę, institucijos neužtikrina jų saugumo, tyli taip pat ir Bažnyčia, kuri
baiminasi, kad dėl jos žodžių gali kilti represijos prieš krikščionis musulmonų daugumos
šalyse.
Tačiau jei toleruojama tokia situacija, tai kaip gali būti tikėtina
garantija, jog Italijoje religijos laisvė gerbiama ir užtikrinama? Laikas išeiti iš
katakombų ir būti pilnai savimi, rašo Magdi Allam, pridūręs, jog savo paties viešu
liudijimu nori tapti to paskatinimu ir pavyzdžiu.
Magdi Allam krikštui dėmesį
skyrė didžioji Vakarų ir musulmonų žiniasklaida. Apie jį kalbėjo BBC, rašė tarptautinės
žinių agentūros „Reuters“ ir „France Presse“, ispanų „El Pais“, prancūzų „Le Monde“,
vokiečių „Die Welt“. „Reuters“ agentūros komentarus rasime pakartotus tokiuose įtakinguose
dienraščiuose kaip „New York Times“ ir „Washington Post“. Daug apžvalgininkų klausė
kokia bus musulmonų reakcija.
Musulmonų reakcija, kaip buvo galima nuspėti,
nebuvo palanki. Jų žiniasklaidoje Magdi Allam krikštas buvo pavadintas provokacija,
nepagarba islamui, musulmonų ir krikščionių santykių gadinimu. Dėlto esąs kaltas ir
popiežius Benediktas XVI, kuris sutiko suteikti krikštą „kontraversiškam“ asmeniui
tokia iškilminga ir regima proga.
Tačiau Magdi Allam italų dienraščiui „Libero“
komentavo, jog tokio gesto tikslas nebuvo islamo ar musulmonų įžeidimas, tačiau parodymas,
jog religijos laisvė yra nepaneigiama asmens teisė.
Vatikano spaudos salės
direktoriaus paskelbtoje notoje taip pat pažymima, kad katalikų Bažnyčiai kiekvienas
asmuo, po gilių asmeninių paieškų, visiškai laisvo pasirinkimo ir deramo pasiruošimo
paprašęs krikšto, turi teisę jį gauti. Velykų liturgijos metu popiežius teikia krikšto
sakramentą visiems katechumenams, neišskirdamas vieno iš jų – Dievo meilei visi jie
yra vienodai svarbūs. (rk)